Pristatymas, kurį anonsavau, įvyko. Salėje žmonių buvo sausakimša. Renginys vyko rusų kalba ir be vertimo, kas buvo nedidelė klaida – dalis jaunų žmonių sakė nesupratę. Politikų buvo keletas. Aukščiausias pagal rangą – konservatorius, istorikas, Seimo nacionaloinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, knygoje analizuojami faktai jam pačiam yra jau nemenkai pažįstami, nes juos teko tirti rašant veikalą “Žaibo karas Lietuvoje”. Anot A. Anušausko, nėra didelės bėdos, jog M. Soloninas orientuojasi labiau į skaitytoją ir stengiasi knygą daryti kuo labiau prieinamą plačiai audotorijai, o neužsidaro grynai akademinėje paradigmoje. Tai, anot A. Anušausko, nemažina knygos vertės.
Socialdemokratų (iš Lietuvos socialdemokratų partijos) buvo trys – Justinas Karosas, Vytenis Andriukaitis ir Julius Sabatauskas. Pastarajam patiko labiau, nei partijos kolegoms – netgi įsigijo knygą. O štai V. Andriukaitis, vartydamas pristatomą knygą, kraipė galvą ir sakė nemanąs, jog autorius yra rimtas istorikas. “Pagal retoriką ir vatojamus išsireiškimus skiriu istoriką nuo publicisto”, – teigė V. Andriukaitis. Anot jo, autorius nori politikuoti ir daug ką supaprastina. Pasak V. Andriukaičio, pavartęs knygą, kurios pastebėjo nepirksiąs, jis pamatęs faktinių klaidų.
Plačiau V. Andriukaičio ir A. Anušausko nuomones paskelbsiu kiek vėliau. Istorikas Ramūnas Trimakas pažadėjo atskirą komentarą.
