Taip buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas, Kroatijos rinktinės gynėjas Marko Popovičius (Popas) reziumuoja Lietuvos rinktinės, nepatekusios tarp aštuonių stipriausių Europos komandų, pasirodymą.
Europos vyrų krepšinio čempionatas. Paskutinės F grupės Lodzėje varžybos – Turkijos ir Slovėnijos rungtynės. Katovicai, „Novotel“ viešbutis. Viešbučio fojė prie baro įsitaisę Kroatijos krepšininkai nerimaudami laukia dvikovos pabaigos. Mat sprendžiasi, su kuo kroatams teks žaisti ketvirtfinalyje.
Kroatijos rinktinės treneris Jasminas Repeša vieną po kitos rūko cigaretes. Žaidėjai gurkšnoja sultis ir mineralinį vandenį. Pro juos be didesnio susidomėjimo, kas vyksta televizorių ekranuose, tyliai su lagaminais prasėlino po pergalės prieš lietuvius iš Lodzės į Katovicus atvykę Serbijos krepšininkai.
Palengvėjimo atodūsis nuvilnijo, kai paskutinė Turkijos komandos ataka baigėsi netaikliu metimu iš toli, ir pergalę dviejų taškų skirtumu šventė slovėnai.
„Tai tik vienos rungtynės, per kurias visko gali nutikti, – sakė Kauno „Žalgiryje“ rungtyniavęs snaiperis M. Popovičius. – Slovėnija čia, Lenkijoje, demonstruoja kolektyvinį žaidimą. Tačiau ir mes turime šansą. Pirmajame ir antrajame etapuose nežaidėme gerai, tad jei penktadienį rungtyniausime kiek geriau, nei iki šiol, medaliai bus ranka pasiekiami.“
Paklaustas, ką mano apie Lietuvos rinktinės, kuri tuo metu jau artėjo prie Vilniaus, pasirodymą, Popas kalbėjo: „Sunku Lietuvos rinktinei be Ramūno Šiškausko, Rimanto Kaukėno, Šarūno Jasikevičiaus. Dabar sunkus metas Lietuvos rinktinei, tačiau jūsų šalyje yra daug jaunų talentų.
Šiame čempionate nieko negali nuspėti. Visos komandos pavojingos, rungtynių nugalėtojas paaiškėja tik per paskutines sekundes. Visos rinktinės demonstruoja aukšto lygio krepšinį, nors ir neliko pripažintų žvaigždžių – D. Nowitzkio, T. Papaloukaso, D. Diamantidžio, A. Kirilenkos.
Lietuvos rinktinė D grupėje pasirodė prastai, savo žaidimą bandė atrasti per antrojo etapo varžybas, užtat dabar jos ir nėra tarp aštuonių stipriausių Europos komandų.“
Dalį savo karjeros skyręs Kauno „Žalgiriui“ M. Popovičius pats patyrė, kaip Lietuvoje garbinamas ir dievinamas krepšinis.
„Žinau, kaip mėgstate krepšinį. Nacionalinė rinktinė nuolat per olimpines žaidynes ir Europos čempionatus pelnydavo medalius. Bet visą laiką juk negalima laimėti, – samprotavo kroatas. – Kartais reikia ir pralaimėti.
Bet ši nesėkmė Europos čempionate – jau didelė problema. Ir tai ne mano problema (šypsosi). Džiaugiausi, kai mano buvęs bendraklubis Mantas Kalnietis puikiai žaidė per tas minutes, kurias treneriai jam skyrė. Gaila, kad rinktinėje nebuvo kito žalgiriečio Pauliaus Jankūno, kuris vertas joje būti.“
Saulius Ramoška
