Pasak Mariaus Skuodžio, norint gauti europinį finansavimą kelias turėtų tapti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalimi, o tai galėtų įvykti kitais metais.
„Dabartinis tikslas, ko mes siekiame kartu su Lenkija, kad tas kelias (per Lazdijus – BNS) atsidurtų transeuropinių tinklų žemėlapyje. Tada mes galėtume kreiptis dėl papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos“, – BNS trečiadienį sakė M. Skuodis.
„Kitais metais, tikėtina, įmanoma, kad tas kelias būtų įtrauktas į tinklą ir tada kreiptumėmės dėl papildomo finansavimo. Aš įsivaizduoju, tai yra kalba apie maždaug 2025–2026 metus“, – teigė ministras.
Kiek lėšų reikėtų kelio plėtrai, M. Skuodis pasakyti negalėjo.
Ministro teigimu, rekonstrukcija apimtų ruožą nuo Lazdijų per Alytų iki Valkininkų, iš ten iki Vilniaus. Šis kelias tiek kariniam, tiek civiliniam transportui taptų alternatyva „Via Baltica“ magistralei.
„Alternatyva „Via Baltica“ – antras koridorius iš Lazdijų, per Alytų, Valkininkus ir po to jau susijungiant su pagrindiniu keliu į Vilnių. Kelias pirmiausia būtų plečiamas ir, natūralu, pritaikytas karinio mobilumo reikmėms“, – teigė M. Skuodis.
„Natūralu, atnaujinti tai, ką dabar turime, nes jau ateina metas tą kelią atnaujinti, ir pritaikyti karinio mobilumo reikmėms“, – pridūrė ministras.
Susisiekimo ministerija anksčiau trečiadienį pranešė, jog kartu su Lenkija svarstoma alternatyvi jungtis galėtų eiti nuo Bialystoko per Augustavą ir Lazdijus, toliau susijungti su Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus atšaka, jungiančia Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, bei toliau į Šiaurę – Latviją ir Estiją.
