Pirmojo ketvirčio NK pardavimų indeksas daug ką suglumino – pardavimai siekė 105,2 mln. litų ir tik 5 proc. lenkė 2002 m. rezultatus. Nejaugi veržlusis rinkos augimas baigėsi, ir mums teks peržiūrėti optimistines 20-22 proc. metinių pardavimų prognozes?
Gal vertėtų prisiminti praėjusių metų latvių ir estų laimėjimus – ten IT produktų pardavimai paaugo tik 10 procentų. NK (www.nkm.lt) pavyko išsiaiškinti tris priežastis, kodėl kompiuterinės ir programinės įrangos pardavimai stabtelėjo. Taip pat atrinkome ir tris svarbiausius argumentus, kodėl NK pardavimų indeksas, skelbiantis greitą didmeninės rinkos augimą, iki metų pabaigos galėtų pasiekti planuotus 607 mln. litų.
Kodėl mažiau perkama?
1. Štilis namų rinkoje
Namų vartotojai metų pradžioje visada mažiau domisi IT produktais. Kiekvieną rudenį kompiuterijos mažmenininkus aplanko entuziazmo sklidinos iliuzijos. Toks bumas! Virtinės užsakymų, kuriuos iki pat metų pabaigos vos spėjama vykdyti. Ir šių sausį dar tvyrojo lengva euforija, kai sėkmingiausiai sezoną baigusios bendrovės paskelbė savo naujus, rekordinius apyvartų planus. Tačiau netikėtas štilis vasarį ir kovą ne vieną mažmenininką privertė sumažinti prognozes. Vienintelės “Sonex grupės” švieslentėje tebežiba įspūdingas tikslas – 200 mln. iki metų pabaigos. Kaip jie sugebės surinkti tuos milijonus? Stengsis pasivyti namų rinkos lyderį “BMS kompiuterius”, mėgins nugriebti rinkos grietinėlę iš mažesnių bendrovių, o gal po sėkmingo starto Latvijoje mesis ir į Rusijos rinką? Iš tiesų Lietuvoje darosi ankšta. Nors namų ūkiai mūsų krašte sparčiai kompiuterizuojasi, tik apie 14 proc. visų šeimų namie turi kompiuterį. Atrodytų, kompiuterijos mažmenininkai gali džiaugtis – jiems per ateinančius trejus metus teks kompiuterizuoti dar 20-25 proc. visų šeimų, tačiau kaip išvengti verslo sezoniškumo, kad nebereikėtų dantis sukandus laukti išganingojo rudens?
2. Kompiuterijos produktai pinga
Kompiuterijos produktai pinga, todėl tenka parduoti kur kas daugiau gaminių, norint išlaikyti panašų apyvartų lygį. Ekonominės klasės surinktas biuro kompiuteris su monitoriumi tekainuoja 1500 litų, pakankamos kokybės rašalinis spausdintuvas ir skeneris - po kelis šimtus. Net 25 proc. euro ir lito atžvilgiu per metus nusiritęs JAV doleris taip pat savotiškai atpigino kompiuterijos rinką – už didžiąją dalį importuojamų produktų didmenininkai atsiskaito doleriais. Vertindami pirmojo ketvirčio IT pardavimus JAV doleriais matytume, jog rinka per metus išaugo nuo 25 iki 33 mln. per ketvirtį –beveik 30 procentų augimas! Taigi daug kas priklauso nuo skaičiavimo metodikos.
3. Didžiausios bendrovės ir valstybė mažiau investuoja į IT
“Lietuvos telekomas” nuspaudė investicijų stabdžius – blogėjantys bendrovės rezultatai verčia taupyti. Mobiliojo ryšio telekomunikacijų bendrovėms taip pat jau baigėsi sparčios plėtros aukso amžius – per pirmąjį ketvirtį naujų vartotojų padaugėjo tik puse procento. Nepaisant stebinančio BVP augimo (pirmąjį ketvirtį išaugo 9 proc.), valstybės biudžetas neskuba rimtai atnaujinti IT ūkio. Pirmąjį ketvirtį įvyko tik vienas didesnis pirkimų konkursas, taip pat ir mokykloms kompiuterizuoti skiriama mažiau lėšų nei pernai.
Optimistiniai argumentai
1. Didėja naujų kompiuterių poreikis.
Per visus praėjusius metus Lietuvos didmeninės bendrovės pardavė 121 tūkst. monitorių ir 7510 nešiojamųjų kompiuterių. Naujų kompiuterių pardavimai apytiksliai siekė 120 tūkstančių. Šiemet NK pirmą kartą užfiksavo naujų monitorių ir kompiuterių pardavimus per pirmąjį ketvirtį. Iš viso parduota 27 277 naujų monitorių ir 1950 nešiojamųjų kompiuterių. Turint galvoje, kad vartotojai antrąją metų pusę produktų dažnai nuperka dvigubai daugiau nei pirmąjį pusmetį, prognozuojame, jog naujų monitorių pardavimai sieks 155 tūkst., o naujų kompiuterių - ne mažiau kaip 150 tūkstančių.
2. Rinką tempia nešiojamieji kompiuteriai ir LCD monitoriai
Per 2002 m. visi didmenininkai monitorių pardavė už 80,5 mln. litų – tai sudarė apie 16,5 proc. visos rinkos pardavimų. Iš viso skystųjų kristalų monitorių pernai realizuota 14 600, arba 12,1 proc. nuo bendro kiekio. Pirmąjį šių metų ketvirtį matomas akivaizdus šuolis – vartotojai jau įsigijo 7562 LCD monitorius – daugiau nei pusę viso pernykščio kiekio. LCD monitoriai dažniausiai yra dvigubai brangesni nei tos pačios įstrižainės CRT gaminiai. Atsižvelgdami į tai galime teigti, jog LCD monitoriai pagerins bendrąjį Lietuvos IT pardavimų rinkos biudžetą.Nešiojamųjų kompiuterių per ketvirtį parduota 1950 – kol kas pastebimas šimtaprocentis augimas, palyginti su praėjusiais metais. Rinkos lyderis išlieka “Hewlett-Packard” (HP), išlaikantis 44,5 proc. rinkos. Tačiau turint galvoje, kad HP su “Compaq” pernai turėjo net 59 proc. rinkos, matyti, jog šių gamintojų viešpatavimo laikas Lietuvoje po truputį praeina. Gerokai ūgtelėjo IBM ir “Toshiba” rezultatai. Antrajame metų pusmetyje kur kas aktyviau bus pardavinėjami “Dell” gaminiai. Rinkoje pasirodė ir agresyvūs naujokai - nešiojamieji kompiuteriai su “Asus” prekės ženklu, turintys gana gerą vardą ir konkurencingas kainas.
3. Keičiasi konkurencijos pobūdis
Kainų karo laikai, atrodo, jau praeina. Per pastaruosius du sezonus reklamose mirgėjo pigiausio kompiuterio pasiūlymas. Neišlaikiusios įtampos kai kurios bendrovės jau pasitraukia iš kovos. Tuo tarpu vartotojas, nepatenkintas pigiausio kompiuterio galimybėmis, ima atidžiau skaityti skelbimus. Mažmeninės rinkos lyderiai jau mėgina taikyti profesionalesnę rinkodarą ir, parduodami gaminį, stengiasi nenuskriausti nei savęs, nei pirkėjo.
“Naujoji komunikacija”, Nr. 9
