Iš televizijos ekranų šmaikštaujantis aktorius Marius Jampolskis ir vairuotojas Marius Jampolskis - it du skirtingi žmonės. Žaismingas TV laidų vedėjas prie vairo sau pokštauti neleidžia, priešingai - savo vairavimą apibūdina kaip labai atsargų, saugų, ypač gimus sūnui.
Ir iš pusiausvyros kelyje M.Jampolskį išvesti sunku - nenervina nei aplink pypsintys automobiliai, nei transporto spūstys. Pastarąsias aktorius išnaudoja kaip galimybę pabūti su pačiu savimi.
Vairuojamas automobilis - "Peugeot 306".
Vairavimo stažas - 7 m.
Vairavimo būdas - atsargus.
Eismo įvykių skaičius - tik smulkūs.
Svajonių automobilis - nėra.
- Kodėl sėdai prie vairo?
- Vairuoju iš reikalo, nes reikia iš taško A nusigauti į tašką B. Nesu pamišęs dėl mašinų - ypatingo automobilio man nereikia. Turiu pežuką 306, 1997 m., ganėtinai seną mašinytę. Bet ji mažytė, mieste labai
gerai pasistatyti.
- Ar mašina neatėmė vaikščiojimo malonumo?
- Man patinka vaikščioti. Dažniausiai pasistatau automobilį Dramos teatro kieme (Vilniuje - aut. past.) ir visus reikalus 2 km spinduliu tvarkau pėstute. Nors... jau atsiranda tas vairuojančių žmonių įprotis net ir 100 metrų atstumą nuvažiuoti mašina.
- Kaip vairuoji?
- Labai atsargiai, prisisegęs diržą ir nepažeisdamas taisyklių. Nemėgstu avarinių situacijų, greičio, man nepatinka vairuojant rizikuoti. O kai gimė sūnus, tapau dvigubai atsargesnis. Pavyzdžiui, jei matau, kad kitas automobilis važiuoja gana agresyviai, praleidžiu jį, net jei mano kelias yra pagrindinis.
- Ar vairuoti yra malonu?
- Tai palyginama su valgymu: nevalgysi - numirsi. Nesišlykščiu vairavimu, bet man tai nėra koks nors ypatingas malonumas.
- Tai jau antras tavo vairuojamas "Peugeot". Teiki pirmenybę prancūziškiems automobiliams?
- Man patinka prancūziškos mašinos. Jos jautrios, todėl atitinka mano gana ūmų būdą. Mėgstu, kai mašina reaguoja greitai - įsibėgėja, stabdo. Jaučiuosi saugus, kai automobilis nevėluoja vykdyti mano komandų.
- Kiek dabar kainuoja tavo mašina?
- Oi, nedaug. Manau, kokius 6-7 tūkstančius litų. Ji paprasta kaip trys kapeikos. Jokių kompiuterių joje nėra.
- Ir nekyla noras automobiliu pasipuikuoti?
- Niekada neleisdavau pinigų mašinoms. Man automobilis nėra prestižo reikalas. Transporto priemonė, ir nieko daugiau. Kol pežukas važiuoja, tol man gerai. Geras yra tas automobilis, kurį galima pamiršti.
- Kaip reaguoji į transporto spūstis?
- Kadangi jau žinau, kiek laiko užtruks per grūstis nuvažiuoti iš vieno taško į kitą, tiesiog išeinu iš namų anksčiau - kad nereikėtų nervintis. Ir labai ramiai tuo pirmu bėgiu slenku. Taip važiuodamas apie daug ką galvoju, tad man transporto grūstys net naudinga.
- Ką veiki automobilyje, be vairavimo?
- Nieko. Automobilyje nesimyliu, nes nepatogu. (Šypsosi.) Įsėdai, atvažiavai, išlipai ir pamiršai.
- Ar tavo automobilis tvarkingas?
- Kaip po karo. Mėtosi talonėliai už stovėjimą, pustuščiai mineralinio buteliukai...
- Kaip pakeli ilgas keliones?
- Mane labai veikia automobilio vibracija. Kai važiuoju tiesiai ir pastoviu greičiu, mane migdo, nesvarbu, išsimiegojęs aš ar ne. Kai važiuoju, pavyzdžiui, į Klaipėdą, sustoju kelis kartus: apibėgu apie automobilį ar padarau atsispaudimų, kad neužmigčiau.
- Ar kas nors automobilyje tau patinka?
- Vienintelis geras dalykas - jame gali pabūti pats su savimi. Automobilyje aš savaip ilsiuosi.
- Kokia tavo nuomonė apie moterų vairavimą?
- Manau, jos vairuoja kur kas saugiau nei vyrai. Nors šie labai erzinasi, kad moterys neva stabdo eismą. Bet duok Dieve, kad visi taip stabdytų eismą, - mūsų keliuose būtų mažiau avarijų ir žuvusių žmonių.
O vyrams vairavimas dažnai yra būdas savo vyriškumui parodyti. Jei negali vyriškumo parodyti ten, kur jis labiausiai pasireiškia, tada imi poršą ir bandai kompensuoti savo nevisavertiškumo kompleksą... Žinoma, ne visi taip daro.
