Pamatyti tikrąjį politiko veidą skaitmeninių technologijų amžiuje - ne kiekvienam pasiekama prabanga. Ne perkeltine, o tiesiogine prasme: britų tyrėjai nustatė, kokie veido bruožai paperka rinkėjus. Tad rinkimų į Seimą rezultatai aiškūs - juos laimės “Photoshop”.
Nežinau, ar vieno iš buvusios Prezidento rinkimų kampanijos dalyvių štabo nariai turėjo galimybę susipažinti su Škotijos St. Andrews (http://www.st-andrews.ac.uk/) universiteto Suvokimo laboratorijos darbuotojų atliktų tyrimų rezultatais. Jie viešai paskelbti visai neseniai, tad ko gero solidus “Photoshop” ar kitos atvaizdų redagavimo programos įnašas į kandidato vaizdo agitacijos taktiką bus paprasčiausias sutapimas. Tiems, kurie šaipėsi iš 30 ar net visais 40 metų pajauninto kandidato, besišypsančio rinkėjams iš reklaminių skydų ir plakatų, dabar galima atsikirsti, jog nuotrauką “nupiešęs” dizaineris elgėsi pagal naujausias psichologų rekomendacijas. Nori laimėti rinkimus - tvarkyk veidą. Tai, kad mūsų minimas kandidatas rinkimus gėdingai prapylė, šios taisyklės nepaneigia - tiesiog “Photoshop” buvo naudojamas trupučiuką ne taip.
St. Andrews universiteto psichologai teigia, kad dauguma rinkėjų apie kandidatą sprendžia lygiai taip pat, kaip į knygyną užsukę pirkėjai - iš viršelio, tai yra, iš veido. Tai nereiškia, kad niekam nerūpi politinės programos ir argumentai. Tiesiog daugumai mūsų pirmąjį įspūdį apie žmogų suformuoja jo veidas. Tai jokia naujiena, tačiau St. Andrews universiteto psichologai nustatė, kokie konkrečiai veido bruožai lemia mūsų apsisprendimą, verta tuo žmogumi tikėti ar ne. O tai juk raktas į rinkimų sėkmę.
Pasak Suvokimo laboratorijos mokslinės darbuotojos Elisabeth Cornwell, visa eilė tyrimų parodė, jog žmonės mažiau linkę pasitikėti daug vyriškų bruožų turinčiais veidais. Kvadratiniai smakrai, masyvūs žandikauliai, mažos akys ir didelės nosys politikams gali pakišti koją. Tokius veido bruožus turintys asmenys kitiems atrodo dominuojantys ir mažiau verti pasitikėjimo. Pasak E. Cornwell, tai anaiptol nereiškia, kad vyrai su moteriškesniais veido bruožais yra patikimi - tai esąs viso labo pirmasis įspūdis. Moteriškesni bruožai - didesnės akys, mažesnė nosis, plonesnės lūpos - nesąmoningai skatina pasitikėjimą. Pasak Škotijos psichologų, tokie veido ypatumai greičiausiai pastebimi ir atitinkamai įvertinami.
Demonstruodami savo tyrimų rezultatus St. Andrews universiteto mokslininkai atitinkamai pakeitė trijų didžiausių D. Britanijos politinių partijų lyderių nuotraukas, “pataisę” jų veido bruožus taip, kad vienu atveju stiprintų žmonių pasitikėjimą, o kitu - jį mažintų. Tony Blairas galėtų džiaugtis, kad turi nedaug vyriškų bruožų, ir tai, pasak St. Andrews universiteto psichologų, jau savaime skatina didelį rinkėjų, ypač moterų, pasitikėjimą. Kad dabartinis premjeras atrodytų dar patikimesnis, jo nuotraukoje buvo šiek tiek padidintos akys ir pakoreguotos lūpos. Siekiant “atbauginti” rinkėjus viename iš vaizdo redagavimo programa apdorotų jo atvaizdų paryškinti vyriški bruožai. Lygindami Škotijos specialistų skaitmenines improvizacijas Tony Blairo veido tema galime ne patikrinti savo asmeninius įspūdžius, bet ir rasti praktinį “nepatikimų” lietuviškų lūpų, akių ar nosių skaitmeninės chirurgijos sprendimą. Nenustebčiau, jei rinkiminiai štabai imtų spausdinti ir klijuoti ant sienų ne tik “Photoshop” meistų dėka patikimesniais paverstus saviškių veidelius, bet ir konkurentų nuotraukas - su vešlesniais antakiais, bulvėm paverstomis nosimis, Schwarzeneggerio žiauna ar pastorintomis lūpomis. Tad pavarčius laikraščius su savo nuotraukomis ar perėjus rinkimų agitacija papuošta gatve akistata su veidrodžiu renkamiesiems gali likti vienintelis tapatumo krizės įveikimo būdas.
