Prasidėjus karui jis liko slėptis Mariupolyje, o kovo 17-ąją evakuacijos metu pateko į nelaisvę pas rusų karius. Tik balandžio 12-ąją, po ilgų derybų ir Ukrainoje gyvenančių draugų azerbaidžaniečių dėka, jį pavyko išlaisvinti, rašoma vietos leidinyje „Media“.
Interviu „Media.az“ jis papasakojo apie siaubus, kuriuos teko išgyventi pačiam ir su kuriais susidūrė kiti civiliai, patekę rusams į rankas.
Nepaisant visų sunkumų žmonės stengėsi laikytis ir padėti vieni kitiems, apie kasdienybę užpultame Mariupolyje pasakojo Huseinas, prisidėjęs prie pagalbos centro savanorių veiklos. Jis nešiojo produktus, įrenginėjo slėptuves. Kovo 17-ąją, kuomet situacija itin stipriai pablogėjo, tapo aišku, kad reikia evakuotis. „Žmonės važiavo savo automobiliais, tačiau aš jo neturėjau, todėl mane pasiėmė kažkas iš vietinių. Pravažiavus kelis patikros postus, netoli Berdiansko, mus sulaikė rusų kariai. Jie pradėjo tikrinti dokumentus, tada atvažiavo dar viena rusų karių mašina, mus visus išsivedė ir liepė išsirengti iki apatinių“, – pasakojo jis.
Automobilio vairuotojas turėjo vėžio tatuiruotę, kuri nebuvo panaši nei į karinę, nei į patriotinę. Rusai ieškojo tautiškai nusiteikusių ukrainiečių, pagal tatuiruotes bandyta atpažinti „Azov“ karius. Nepaisant šalčių, žmonės buvo laikomi pusnuogiai lauke. Netrukus atvykus sunkvežimiui su kaukėtais smogikais, jiems buvo uždėti antrankiai ir civiliai buvo išvežti į tardymo izoliatorių.
Huseinas tvirtina, kad iškart pateikė savo dokumentus ir aiškino esantis azerbaidžanietis studentas, tačiau tai jo neišgelbėjo nuo sulaikymo.
Telefonu jam naudotis neleido, kadyrovcai, kurie jį ir sulaikė į draugų skambučius atsakydavo trumpai: „Jis sulaikytas“. Per 25 nelaisvėje praleistas dienas jaunuoliui tik dukart buvo leista pakalbėti su tėvais.
🇦🇿‼️ Освобожденный из российского плена в Украине азербайджанец вернулся на Родину.https://t.co/iFmNSjQA0Q#плен #интервью #азербайджанец #новостиазербайджана #mediaaz https://t.co/Asxa2RilSe
REKLAMAREKLAMA— Media.Az (@MediaAz1) April 21, 2022
Atėjęs kadyrovcų vadas pareiškė, kad Huseinas yra „karys“, o tai reiškė, kad jis yra sulaikomas. Į bandymus pasiaiškinti niekas nereagavo ir jis buvo išsiųstas į tardymo kamerą.
Netrukus studentą pradėjo tardyti ir kankinti. „Toks mažas kambarėlis, ten stovi geležinė kėdė ir kankinimo elektra aparatas. Jie mane pasodino ir surišo rankas. Uždavinėjo klausimus, iš pradžių taikė moralinį spaudimą, bandė išgauti prisipažinimą, kad aš „Azov“ pulko karys. Aš aiškinau, kad esu studentas. Po to, kai supratau, kad nieko negaliu jiems įrodyti ir labai blogai juos suprantu, nes prastai moku rusų kalbą, aš paprašiau atvesti vertėją. Pakvietė azerbaidžanietį, kuriam aš viską papasakojau, tačiau jie vis tiek manimi netikėjo“, – aiškino H. Abdulajevas.
Vėliau prasidėjo nuolatiniai kankinimai, siekiant išgauti iš azerbaidžaniečio prisipažinimą, kad jis tarnavo „Azov“ gretose. Rusų kariuomenė studentą kankino elektros srove. „Kiekvieną dieną kankino. Kovo 21-ąją buvo mano gimtadienis ir mane visą dieną kankino. Kankinimai nusilpo tik likus 5-6 dienoms iki buvo pasiektas susitarimas, kad mane paleis. Daugiau nekankino elektra, tačiau ir toliau mušė… Dažniausiai tai buvo po 10-15 žmonių iškart. Tačiau tai nėra baisiausia, elektros srovės aš bijojau labiau“, – pasakojo jaunuolis.Jis taip pat paaiškino, kad kankinimai elektra trukdavo 20-30, kartais jis netekdavo sąmonės, tačiau būdavo apliejamas vandeniu ir kankinimai tęsėsi. Tai galėdavo kartotis po 2-3 kartus per dieną.
Masiniai kankinimai: abejoja, ar bus daug juos išgyvenusių
Kartu nelaisvėje atsidūrė Mariupolio gelbėjimo tarnybos majoras Serhijus Nazarovas, savanoriška veikla užsiėmęs Oleksijus Lustovas ir Edikas Rostovas – vieno iš fabrikų darbuotojas.
Anot azerbaidžaniečio, labiausiai kliuvo Oleksijui, kuris ant kojos turėjo tatuiruotę – jį už tai labai stipriai sumušė. Vyras taip pat turėjo širdies problemų, jam prasidėjo priepuolis. Kuomet Huseinas pabandė jam padėti, pats buvo stipriai sumuštas. „Buvo nerašyta taisyklė, kad jie nemušdavo per veidą, tačiau kažkodėl Edikui Rostovui tai nebuvo taikoma. Kai mes jį pamatėme, jo veide nebuvo sveikos vietos. S. Nazarovą nuolat kankino elektra ir filmavo“, – aiškino Huseinas.
„Žinote, tam tikromis akimirkomis aš jau prarasdavau viltį, kad sugebėsiu išgyventi. Buvo, kad į mane atsukdavo automatą ir grasindavo. Iš pradžių į galvą, o vėliau į kelį, sakydami, kad visą gyvenimą liksiu neįgalus. Jie šaukė, kad nušaus mane, jeigu aš neprisipažinsiu…“ – pasakojo rusų karių kankinimus patyręs jaunuolis.
„Aš netikiu, kad juos paleistų, – aiškino jis paklaustas, koks jo kameros draugų likimas. – Žinote, aš girdėjau, kaip jie kankino žmones iš kitų kamerų. Vargšai klykė iš skausmo, o vėliau juos tiesiog sušaudydavo. Tuomet įsivyraudavo tyla“.
