Marija Nurovska (Maria Nurowska, g. 1944) – viena žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų. Ji studijavo lenkų ir slavų literatūrą Varšuvos universitete, parašė daugiau kaip 30 kritikų gerai įvertintų romanų. M. Nurowskos kūryba išversta į daugiau nei 10 kalbų.
M. Nurowska savo romanuose moteriškąją sąmonę tyrinėja etniniu, istoriniu ir politiniu aspektu. Jos stiliui būdingas lengvumas neretai persipina su subtilia ironija. Pagrindines veikėjas moteris valdo prieštaringi jausmai. Autorė kuria psichologinius veikėjų charakterius ar išryškina jų konfliktą su aplinkiniu pasauliu, pasitelkdama melodramos žanro išraiškos priemones.
Trilogija „Panelės ir našlės“ – tai epinis pasakojimas, apimantis beveik šimtą metų nuo 1863–1864 m. sukilimo iki šių dienų. Kelių vienos šeimos moterų kartų likimai glaudžiai persipina su Lenkijos istorija. Romano veiksmas vyksta Sibire, Paryžiuje, Varšuvoje, paskui sovietų lageriuose ir galiausiai šeimos dvare Lechice. Motinos, žmonos ir dukterys išgyvena sunkius laikus kaip ir visa šalis. Jos susiduria su artimųjų mirtimi ir skaudžiais likimo smūgiais, išgyvena Paryžiaus Komunos, Hitlerio okupacijos, stalinistinio laikotarpio ir karo metus.
1864 metai. Sukilimo pralaimėjimas daugeliui jo dalyvių reiškė turto konfiskavimą ir tremtį. Paskui tremtinius į Sibirą išvyksta jų moterys. Viena iš jų – Evelina – turtinga žemvaldė, trokštanti bet kokia kaina atsidurti šalia mylimojo Jano. Jos nesulaiko net dukters neviltis, kuriai gyvenimas be motinos tampa nepakeliamas. Nors Evelina randa Janą ir po vyro mirties išteka už jo, tačiau gana greitai, po kelių dramatiškų įvykių, jai tenka vienai grįžti į tėvynę.
