Marijampolės priemiestyje, Skaisčiūnų kaime, gyvenanti Dalia Patackienė su iš Kauno atvykusia seserimi užsuko į „Lietuvos ryto“ redakciją padėkoti jas gelbėjusiems policijos pareigūnams.
„Rugsėjo 1-osios vakare tapome agresyvaus kaimynų šuns įkaitėmis. Jis mus buvo tiesiog įkalinęs. Pareigūnai labai greitai atvyko mūsų gelbėti. Dabar daug kas peikia policiją, o mes jai norime iš širdies padėkoti“, – sakė D. Patackienė.
D. Patackienė pasakojo, kad tą vakarą su seserimi nuėjo pasisvečiuoti pas gretimoje Uosupėlio gatvėje gyvenančią giminaitę.
Kai moterys susiruošė eiti namo, prie lauko durų jas pasitiko iš kaimynų kiemo atbėgęs didžiulis šuo.
„Jis urzgė, šiepė nasrus ir kėsinosi pulti. Greitai sprukome atgal į namą.
Tą šunį ir jo šeimininką gerai pažįsta visas kaimas. Prieš kelias dienas šuo vienai moteriai perkando koją, šiek tiek anksčiau užpuolė vyriškį.
Moteris kreipėsi į policiją ir į medikus. Šuns savininkui, kiek žinau, pareigūnai skyrė 500 litų baudą. Tačiau kas iš to – agresyvus šuo vis tiek laksto po kaimą gąsdindamas žmones“, – teigė D. Patackienė, rugsėjo 1-ąją pati susidūrusi su piktu keturkoju.
Įsmukusios į vidų moterys laukė, kol neprašytas svečias išsinešdins iš kiemo.
Tačiau šis neskubėjo – sukiojosi palei namą, nusišlapino ant gėlių.
Po kiek laiko D. Patackienė su seserimi, manydamos, kad šuo grįžo į savo kiemą, išdrįso išeiti į lauką. Po akimirkos jos abi vėl bėgo į namą, nes keturkojis išniro iš už kampo ir taikėsi įkąsti.
Dar keli bandymai saugiai išeiti iš giminaitės namų seserims buvo nesėkmingi: „Tik spėjame išeiti – jis jau čia ir šiepia nasrus.“ „Buvome tiesiog įkalintos, nebežinojome, ką daryti. Nusprendėme šauktis policijos pagalbos. Skambinome bendruoju pagalbos telefonu ir net nesitikėjome, kad taip greitai sulauksime Marijampolės pareigūnų, juk ne dėl užmušto žmogaus kvietėmės“, – kalbėjo D. Patackienė.
Giminaitės name įkalintos moterys po kiek laiko pirmiausia išgirdo tarnybinio policijos automobilio garsinį signalą, kuris, matyt, išbaidė agresyvų šunį.
D. Patackienė pasakojo, kad atvykę pareigūnai nepriekaištavo ir nesišaipėdėl tokio iškvietimo.
„Jauni vyrai buvo labai korektiški. Kai visi aplinkui peikia policiją, mes norime širdingai padėkoti“, – kalbėjo D. Patackienė.
Kaune gyvenanti, dažnai Skaisčiūnuose besilankanti D. Patackienės sesuo neslėpė susižavėjimo Marijampolės pareigūnais: „Nepatikėjau, kaip koks stebuklas – per keliolika minučių atvažiavo. Kaune taip nebūna, net jeiį kokias muštynes pareigūnus kviečia.“
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Aušrys Kvederevičius lrytas.lt informavo, kad rugsėjo 1-osios vakarą į Skaisčiūnus vyko arčiausiai tame regione patruliavęs kelių patrulių antrojo būrio ekipažas – vyresnysis patrulis Nerijus Černa ir prieš dvejus metus tarnybą pradėjęs patrulis Povilas Stadalius.
D. Patackienė pasakojo, kad maždaug prieš dvejus metus Skaisčiūnuose buvo būrys valkataujančių ar šiaip kaime nerišamų šunų būrys, kėlęs pavojų ir vaikams, ir suaugusiesiems.
„Ši problema išnyko ir mūsų apylinkės inspektoriaus Dariaus Padimansko dėka. Jis dažnai lankosi mūsų kaime, ne tik tada, kai kas nors atsitinka. Jaučiasi, kad šis pareigūnas dirba, o ne vien tik atlyginimą pasiima“, – teigė D. Patackienė.
Moteris žino skurdžią šalies policijos padėtį, tačiau vis tiek išreiškė viltį: „Tokiems geriems pareigūnams jų vadai galėtų ne vien tik padėką pareikšti, bet ir kokią, tarkime, bent 300 litų premiją duoti.“
D. Patackienės ir jos sesers padėka Marijampolės policijos patruliams kam nors gali pasirodyti tik emocijų proveržis.
Realios grėsmės akivaizdoje atsidūrusių moterų dėkingumą pareigūnams, ko gero, labiausiai supras tie, kurie turi panašios patirties ir žino, kokio pavojaus išvengė seserys.˙
Loreta Juodzevičienė, "Lietuvos ryto" žurnalistė Marijampolės apskrities VPK informacija
