Reketas, ginklai, narkotikai – toks yra bedarbio marijampoliečio Edgaro Lelkos (24 m.) interesų ratas. Nusikalstamos Jakštų gaujos eilinis, nutaręs pakilti „karjeros“ laiptais – pats vadovauti, subūrė savo grupuotę ir užverbuotus jaunuolius, kuriuos jis vadino Baibokais, pavertė kanapių prekeiviais.
Teistumai nebaugino
E. Lelka Marijampolėje pagarsėjo prieš kokius 5 metus, kai su keliais bendrais įkliuvo dėl turto prievartavimo. Tuomet Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus (ONTS) pareigūnai neslėpė, kad E. Lelką, kaip ir jo bendrus, jie sieja su kadaise labai aktyviai Marijampolės regione veikusia Jakštų nusikalstama gauja. Šios gaujos įkūrėjas Arūnas Jakštas (dabar 48 m.) prieš 5 metus jau nebuvo aktyvus, tačiau nusikalstamo pasaulio autoriteto vardas ne vienam jaunam marijampoliečiui buvo garbės reikalas, tarsi siekiamybė.
Jakštinis E. Lelka kalėjimo bausmės už reketą tuokart išvengė, nes buvo teisiamas pirmą kartą – bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Praėjo vos metai po pirmojo teistumo, ir 2009-ųjų rudenį E. Lelka išgirdo antrą jam skelbiamą teismo nuosprendį. Šįkart dėl neteisėto disponavimo ginklu Jakštinis buvo pasiųstas kalėti 2 metus ir 5 mėnesius.
„Zonoje“ gerai elgęsis kalinys į laisvę išėjo kur kas anksčiau – likus daugiau nei 8 mėnesiams neatliktos bausmės.
Tai buvo pernykštis birželis. Nuolatinio darbo nesusiradęs (ar net neieškojęs) E. Lelka, turintis žmoną ir mažametę dukrelę, kaip dabar įtariama, nutarė vėl eiti nusikalstamu keliu. Šįkart jis metėsi į nelegalų narkotikų verslą.
Pilietiški anonimai
Kadangi E. Lelka, kurio suburtos narkotikų prekeivių grupuotės ištirta byla ką tik iškeliavo į Kauno apygardos teismą, iki teismo kaltės nepripažino, tai tik jis pats žino, ar pareigūnai teisingai nustatė, jog kanapių platinimu jis užsiėmė pernykščio lapkričio pabaigoje. Tai yra prabėgus 5 mėnesiams, kai grįžo iš „zonos“.
Būtent tada Marijampolės policijos ONTS pareigūnai gavo žinių, kad Mokolų mikrorajone, viename prekybos kioske, įžūliai platinami kvaišalai. Esą vienas asmuo nuolat būna tame kioske ir pardavinėja kanapių dozes tik savo pažįstamiesiems, kurie ateina ar privažiuoja prie kiosko. Anot informatorių, dozes įgyja asmenys, priklausantys Marijampolėje esančioms organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms arba palaikantys ryšius su jomis.
Pareigūnai pradėjo aiškintis, sekti, klausytis pokalbių telefonu, rinko papildomą informaciją ir įrodymus, kol po beveik 3 mėnesių, šių metų vasario 21-ąją, nutarė grupuotę „susemti“. Tuo metu jie jau neabejojo, kad kanapių dozes aktyviai platindavo mažiausiai keturi 15–18 metų marijampoliečiai, o jiems vadovavo E. Lelka. Kartais E. Lelką pavaduodavo irgi 2 kartus už reketą, vagystes ir chuliganizmą jau teistas, bet kalinio sriubos dar neragavęs bedarbis Petras Sidabra (23 m.).
Per mėnesį – 3000 litų
E. Lelka jį sekusių pareigūnų rankose atsidūrė rytą, kai atvyko prie baseino Mokolų mikrorajone susitikti su savo „pavaldiniu“ Matu M. (15 m.) – pačiu jauniausiu ir aktyviausiu grupuotės dalyviu. Prieš tai abu buvo bendravę SMS žinutėmis, iš kurių „bosui“ buvo aišku, kad Matas jau pardavęs visas turėtas dozes ir turi perduoti už jas gautus 480 litų.
Sulaikomas „bosas“ buvo ramus. Vėliau jis tikino tik ėjęs į soliariumą, o ne dėl kokio nors sandėrio. Jis teigė tik pasisveikinęs su iš matymo pažįstamu Matu, kurį esą matydavęs sporto salėje.
Užtat nepilnametis privertė pareigūnus pasistengti – jis aktyviai priešinosi, išsinėrė iš striukės, bandė pabėgti, spardė tarnybinį automobilį. Bėgdamas paauglys išmetė SIM kortelę iš savo telefono, kad tik pareigūnai neiššifruotų paskutiniųjų SMS žinučių.
Būdamas policijos automobilyje, Matas durelėse paslėpė vieną paketėlį su kanapėmis. O paauglio namuose, stalčiuje, pareigūnai surado dar per 80 įvairaus dydžio paketėlių su kanapėmis (per 7 gramus). Paauglys tikino, kad „žolės“ įsigijęs Kaune iš nepažįstamojo. Esą ir sau, kad ilgiau užtektų, ir parduoti. Už 10 gramų sumokėjęs 200 litų, o po to, kai pats suskirstęs mažomis dozėmis, pusės gramo paketėlį parduodavęs už 20 litų ir taip per mėnesį užsidirbęs 3000 litų. Pinigus išleidęs – pirkęs kompiuterį, gerų drabužių.
Matas M. kategoriškai neigė kvaišalų įsigydavęs iš E. Lelkos ar P. Sidabros.
Nors Matas M. savo kaltę dėl kanapių platinimo pripažino, jis šioje byloje – tik liudininkas, nes Lietuvoje už neteisėtą disponavimą narkotikais gali būti teisiami tik 16 metų sulaukę asmenys. Tiek metų Matui sukako nuo sulaikymo praėjus vos 3 savaitėms.
Įkliuvo šešetukas
Be E. Lelkos ir Mato M., tuoj pat pareigūnų rankose atsidūrė ir P. Sidabra bei dar 3 jų bendrininkai. „Baibokai“ – kaip savo telefono atmintyje juos buvo įvardijęs „bosas“ E. Lelka: „Baibokas“ – Matas M., „Baibokas Zilas“ – Aurimas Salatka (18 m.), „Baibokas Suwal“ – Karolis K. (17 m.) ir „Baibokas nauj“ – Aivaras Ruočkus (18 m.). Visi „baibokai“ anksčiau neteisti, visi, išskyrus A. Salatką, yra moksleiviai.
Kol dar neįvykęs teismas, savo kaltę pripažino tik vienas iš kaltinamųjų, dar vienas – tik iš dalies, o kiti kategoriškai neigė.
Visi bendrininkai kaltinami neteisėtu kvaišalų platinimu, abu vyriausieji – platinimu nepilnamečiams, o E. Lelka – dar ir organizavęs grupuotę bei vadovavęs jai. Visiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 2 iki 12 metų.
Tyrimą užbaigę pareigūnai nustatė, kad pagalbininkus E. Lelka susirasdavo pats, arba į jį kreipdavosi „patikimi“ jaunuoliai, norintys „greitai ir gerai užsidirbti“. „Bosas“ su visais bendraudavo SMS žinutėmis – tada sužinodavo, kuriam pagalbininkui jau reikia pristatyti naują partiją kanapių dozių, iš kurio reikia pasiimti pinigus už nelegalias prekes.
E. Lelka buvo nurodęs vieną dozę kanapių (0,34 – 0,36 gramo) parduoti už 25 litus – iš jų 7 litai likdavo pardavėjui. Jeigu parduodavo tik už 20 litų, pardavėjui likdavo tik 2 litai. Bet pareigūnai išsiaiškino, kad kai kurie pardavėjai dozę parduodavo ir už 30 litų, tačiau nuo „boso“ tai nuslėpdavo. Kai kurie įsigudrindavo nuo kiekvienos dozės nuvogti dalį kanapių ir šitaip surinkti papildomą dozę, už kurią gautus pinigus irgi pasiimdavo sau. Nuo 20 pakelių susidarydavo 5 papildomos dozės – grynas pelnas.
Gali būti, kad grupuotė veikė ne tuos 3 mėnesius, kaip nustatė policininkai, o 8 mėnesius. Taip prasitarė vienas iš sulaikytųjų. Dozes jaunuoliai pardavinėdavo visur, kur tik būdavo pirkėjų, kurių atsirasdavo žiniai sklindant iš lūpų į lūpas. Prekyba pradėta nuo pažįstamų.
Kai kurie prekeiviai prisipažino ir patys rūkydavę „žolę“ (kvaišalų pėdsakų buvo aptikta jų šlapime po sulaikymo). Vieno jų motina net paliudijo tai ne tik įtarusi, bet ir žinojusi, tačiau sūnaus nepajėgusi perkalbėti.
Policininkai įsitikinę, kad teismui pakaks jų surinktų kaltės įrodymų, net jeigu atviravę kaltinamieji teisme bandys pakeisti savo parodymus, nes įkalčiai – tai konkretūs radiniai per kratas, pokalbių išklotinės, liudininkų parodymai.
E. Lelka, P. Sidabra ir A. Ruočkus teismo dienos laukia būdami už grotų – nuo tada, kai vasario gale buvo sučiupti.
Tik faktai
Išaiškinę šią kvaišalų pardavėjų grupuotę, Marijampolės policininkai sunerimo, kad „žaliava“ nusikalstamoms gaujoms yra aktyviai sportuojantis, gerų rezultatų pasiekęs jaunimas, turėjęs būti Lietuvos sporto viltis, ateitis, pasididžiavimas.
Štai vienas iš kaltinamųjų - graikų-romėnų imtynių sporto atstovas. Jis keletą pastarųjų metų minimas tarp pačių geriausių Marijampolės jaunųjų sportininkų, yra Lietuvos čempionato prizininkas, už pasiekimus turintis didžiulę medalių kolekciją.
Kitas - Marijampolėje iki šiol garsėjęs jaunasis boksininkas.
Anksčiau aktyviai sportavo ir pats įtariamas grupuotės organizatorius E. Lelka.
KOMENTARAS
Eglė KIRPIENĖ, Marijampolės prokuratūros prokurorė:
Narkotikų platinimo bylos Marijampolės krašte nėra retenybė, jų būna ir būna. Tačiau šiuo atveju nustebino toks jaunas organizuotų kvaišalų prekeivių amžius. Iki šiol dažniau įkliūdavo jau suaugę narkotikų platintojai. Buvę pavienių atvejų, kai išaiškinamas tokiu „verslu“ užsiėmęs besimokantis vienuoliktokas ar dvyliktokas. O čia – paaugliai. Tiesa, jų kaltę dar turi patvirtinti teismas – tik tada bus galima juos vadinti nusikaltėliais.
Irena ZUBRICKIENĖ
