Marija yra profesionali fleitininkė, dirigentė ir pedagogė. Dar 2017-aisiais ji neturėjo jokio ryšio su politika. Į savo gimtąją Baltarusiją ji atvyko pasisvečiuoti – tuo metu muzikė gyveno Vokietijoje ir domėjosi moderniu menu.
Vos po kelių metų M. Kalesnikava tapo vienu iš žymiausių Baltarusijos protesto veidų.
Menininkė, atsidūrusi politikoje
Būsima A. Lukašenkos politikos kritikė yra gimusi Minske. Jos tėvas, kaip ji pati pasakojo, tarnavo povandeniniame laive ir dėstė Aviacijos koledže. Mama – inžinierė.
2007 metais M. Kalesnikava išvyko gyventi į Vokietiją. Iš pradžių ten studijavo, vėliau užsiėmė koncertine veikla, organizavo kultūros projektus užsienio šalyse ir gimtojoje Baltarusijoje. Domėjosi kultūros renginiais visame pasaulyje ir dėl to daug keliavo po Italiją, Lenkiją ir Lietuvą, rašoma BBC.
2017-aisiais „Belgazekonombank“, kurio valdybos pirmininku buvo žymus šalies bankininkas Viktaras Babaryka (vėliau nusprendęs dalyvauti prezidento rinkimuose ir sulaikytas režimo), įsigijo senas gamyklines patalpas, kuriose nusprendė įkurti kultūros projektų inkubatorių. Šio projekto meno direktore ir buvo paskirta Marija Kalesnikava.
Šių metų gegužės 12-ąją V. Babarika iškėlė savo kandidatūrą į prezidentus. Jį viešai palaikė keli žymūs respublikos kultūros veikėjai, įskaitant ir Nobelio premijos laureatę Svetlaną Aleksijevič. Būtent tuomet M. Kalesnikava nusprendė taip pat įsitraukti į politinę veiklą ir sutiko tapti V. Babarykos rinkimų štabo vadove.
„Kodėl aš, pavyzdžiui, pradėjau palaikyti Viktorą Babaryką? – prisiminė savo pirmuosius žingsnius politikoje M. Kalesnikava leidiniui „Meduza“. – Aš vadovavau vienam iš „Belgazprombank“ projektui, kuriam vadovavo Babaryka. Turėjau galimybę su juo artimai susipažinti, aš visiškai sutinku su jo vertybėmis – jos absoliučiai tokios pačios, kaip ir mano. Ir kuomet jis pareiškė, kad balotiruosis rinkimuose, aš akimirksniu supratau, kad jį palaikysiu. Ir nė sekundei dėl to nesigailėjau“.
Lukašenka atsikratė konkurentų
2020-ųjų birželio 18-ąją V. Babaryką ir jo sūnų Eduardą sulaikė. Abu areštavo ir įkalino tardymo izoliatoriuje. Baltarusijos KGB tvirtina, kad V. Babarykos veikla „sukūrė realią grėsmę Baltarusijos nacionaliniams interesams“.
V. Babaryka, tinklaraštininkas Sergejus Cichanouskis ir buvęs diplomatas Valerijus Cepkala buvo laikomi rimčiausiais A. Lukašenkos oponentais prezidento rinkimuose. Tačiau Rinkimų komisija atsisakė registruoti S. Cichanouskį, vietoje jo į prezidento postą pretenduoti teko žmonai Svetlanai, kuriai po rinkimų rezultatų paskelbimo, baiminantis valdžios represijų, teko bėgti į Lietuvą.
S. Cichanouskis taip pat atsidūrė tardymo izoliatoriuje. V. Cepkala taip pat nebuvo registruotas į rinkimus, o rugpjūčio pradžioje, baimindamasis persekiojimų, kartu su vaikais paliko šalį.
Liepos 17-ąją, V. Cepkalos žmona Veronika, V. Babarykos rinkimų štabo vadovė M. Kalesnikava ir S. Cichanouskaja bendroje spaudos konferencijoje paskelbė apjungiančios jėgas ir paragino baltarusius balsuoti už Svetlaną.
M. Kalesnikava pareiškė, kad negali „sėdėti jaukiame Štutgarte ar kur kitur, jeigu žino, kad jos draugai sėdi kalėjimuose ar tardymo izoliatoriuose“. „Aš turiu labai konkretų asmeninį tikslą – žmonės, kurie man yra artimi, turi būti išlaisvinti“, – cituojama ji.
Ekspertų manymu, M. Kalesnikava laisvėje liko dėl to, kad valdžia jos rimtai nevertino. Moteris neturėjo jokio politinio užnugario, atėjo iš kultūros pasaulio. Tačiau jau visai netrukus šį įsitikinimą teko keisti.
V. Cepkalo išvyko iš Baltarusijos, S. Cichanouskaja, jos pačios teigimu, buvo priversta išvykti iš šalies. M. Kalesnikava atsidūrė opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiume.
Trukdo Kremliaus ir Minsko planams parodyti „švarią“ Baltarusiją
Tačiau ir ši politinė struktūra egzistavo neilgai: iš septynių prezidiumo narių laisvėje Baltarusijoje liko tik Svetlana Aleksijevič. Koordinacinei tarybai teko plėsti savo sudėtį, tačiau ryškių lyderių ten nebeliko, kaip ir nepavyko užmegzti dialogo su režimu.
M. Kalesnikava buvo sulaikyta prieš kelias savaites. Kelias dienas jos likimas buvo neaiškus. Oficialūs Baltarusijos valdžios atstovai pateikė prieštaringą informaciją: galų gale buvo pareikšta, kad M. Kalesnikava bandė palikti šalį ir buvo sulaikyta pasienyje.
Sulaikymo detalės paaiškėjo, kuomet pavyko susisiekti su Ukrainoje atsidūrusiais dviem Koordinacinės tarybos nariais – Ivanu Kravcovu ir Antonu Rodnenkovu. Jie ir papasakojo, kad Baltarusijos spec. tarnybos norėjo juos kartu su M. Kalesnikava „ištremti“ į užsienį – tariamai tam, kad nebūtų eskaluojama situacija šalyje.
Kuomet Marija buvo atvesta prie mašinos, su kuria, tikėtina, ji turėjo būti išvežta už šalies sienos, moteris pradėjo priešintis, pasakojo A. Rodnenkovas. Automobilyje jau gulėjo visų trijų „turistų“ pasai. M. Kalesnikava, pamačiusi savo dokumentą, suplėšė pasą ir išmetė jį pro langą.
Dar rugpjūčio pabaigoje viename iš interviu ji į klausimą, ar yra pasirengusi sėsti į kalėjimą, atsakė: „Ne, aš nesu pasirengusi ir nenoriu būti kalėjime. Ir, savaime suprantama, nebūsiu laiminga, jeigu taip nutiks. Tačiau aš manau, kad jei nors 1 proc. to, ką aš darau, padės, tai aš tai darysiu“.
Rugsėjo 16-ąją M. Kalesnikavai buvo pateikti kaltinimai dėl veiksmų, keliančių grėsmę Baltarusijos saugumui, skatinimo. Pagal šį kaltinimą jai gresia nuo 2 iki 5 metų kalėjimo.
Pats M. Kalesnikavos pagrobimas ir įkalinimas vyko tuo metu, kai A. Lukašenka kaip įmanoma labiau stengėsi parodyti, kad „viskas pas jį kieme yra tvarkoje“. Prieš kelionę į Maskvą jam reikėjo atsikratyti politinių oponentų, kurie galėtų diskredituoti jo valdžią. Būtent todėl M. Kolesnikovos atsisakymas išvykti į Ukrainą, ir viso pasaulio dėmesio atkreipimas į jos sulaikymo istoriją, turėjo stoti skersai gerklės „paskutinio Europos diktatoriaus“ valdžios struktūroms.
„Dabar yra tik viena jėga, kuri gali stoti Maskvos bandymų kardinaliai paspartinti Baltarusijos absorbciją kelyje. Aišku, kad jokie kiti tikslai Putinui neįdomūs ir jam nėra jokių kitų priežasčių gelbėti Aleksandrą Lukašenką. Ta jėga – sukilusi baltarusių tauta. Marija Kalesnikava savo atsisakymu palikti Baltarusiją pateikė svarbų pavyzdį – jų scenarijus galima laužyti, jeigu rodyti valią, sąžiningumą ir aiškų galutinio tikslo matymą. O baltarusių ir rusų tautų tikslas vienas – laisvė“, – opozicijos atstovės pagrobimo istoriją komentavo portalo „Ježednevny žurnal“ vyr. redaktorius Aleksandras Rylkinas.
