Būtinybė apsaugoti tėvus ir motinas atsirado tada, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ištyrė piliečių skundus ir nustatė, kad Lietuvos darbdaviai nenori priimti į darbą daugiavaikių motinų. Taip pat jie vengia suteikti galimybę adaptuotis po vaiko priežiūros atostogų profesinėje sferoje; naikina darbo vietas motinoms, grįžusioms po vaiko priežiūros atostogų, arba siūlo nepakenčiamas darbo sąlygas, kad šios savo noru mestų darbą.
„Mano idėja ta, kad darbdavys, priimdamas į darbą neturi domėtis žmogaus šeima, ar klausti kiek turi vaikų, ar tie vaikai užaugę, ar dar žada gimdyti. Dardaviui turi rūpėti tik tai žmogaus profesionalumas, darbo patirtis, gebėjimai.
Nėščių moterų apskritai į darbą nepriima, tas pats ir su vienišais tėvais, kurie turi tris ar keturis vaikus. Darbdavys mąsto, kad jam tokie darbuotojai bus našta – reikės atostogų vaikams prižiūrėti, slaugyti. Taigi, vietoj to, kad darbdavys padėtų derinti tėvui ar motinai darbą ir šeimą, jis yra priešiškai nusiteikęs“, apie sunkią tėvų padėtį darbo rinkoje kalba Seimo narė M. A. Pavilionienė.
Trukdo padėti šeimoms
Tačiau šio įstatymo pataisoms, kurios padėtų šeimoms, įnirtingai priešinasi Seimo nariai Rimantas Dagys ir Petras Gražulis, kurie daro įtaką ir kitiems politikams.
„Jau antra kadencija, kai R. Dagys ir P. Gražulis baiminasi sąvokos „šeiminė padėtis“, nes jiems iškart vaidenasi vienos lyties šeimų grėsmė. Ir tada jie prirašo tai, ko tame įstatyme visai nėra. Be to, kitas dalykas, kuris labai jiems nepatinka – Lygių galimybių įstatymo naujoje redakcijoje yra tai, kad susituokę ir nesusituokę žmonės taptų lygūs, o to nenori priimti bažnytininkai. M. Adomėnas su L. Kazlavicku net buvo sumanę tokią pataisą, kuri teiktų didesnes lengvatas ir kitas privilegijas susituokusiems asmenims nei nesusituokusiems. Tačiau šitą absurdišką pataisą atmetė Teisėtvarkos komitetas“, sako M. A. Pavilionienė.
R. Dagys ir P. Gražulis bando įtikinti kitus parlamentarus ir visuomenę, kad šios įstatymo pataisos leistų kištis į šeimos gyvenimą, nors įstatyme aiškiai parašyta, kad pataisos taikomos darbo rinkoje, vartotojų teisių apsaugos srityje, valstybės tarnyboje.
„Įstatymo 3 straipsnyje pasakyta, kad Lygių galimybių įstatymo pataisos nesusietos su šeima ir privačiu žmogaus gyvenimu. O jie visą dėmesį telkia į žodį „šeiminė“ padėtis, tarsi tas įstatymas braunasi į šeimą, o taip nėra, atvirkščiai – įstatymu siekiama, kad tos pataisos padėtų šeimai, jog žmonės būtų nediskriminuojami. Taip pat įstatyme nurodoma, kad pataisos bus taikomos darbo rinkoje, vartotojų teisių apsaugos srityje, valstybės tarnyboje, o ne šeimoje“, aiškina parlamentarė.
Ar R. Dagys su P. Gražuliu nuoširdžiai per kvaili suprasti tokius paprastus dalykus, ar jie turi tam tikrų interesų?
Interesai tokie, kad jiems taip elgtis, turbūt, liepia bažnyčia. Kai buvo svarstymas Socialinių reikalų komitete, atėjo klierikų atstovas, tesininkas ir būtent man ir visiems kitiems į akis sakė tą melą, kad neva niekur ES sąvokos „šeiminė padėtis“ nėra. Tačiau mano padėjėjai surado, kad yra net 16-oje ES šalių. Bet jiems paliesti šeimą ar šeiminę padėtį – reiškia sugriauti bažnyčios autoritetą, nes bažnyčia pasisako už santuoką. Juk norima į Konstituciją įgrūsti sampratą, kad šeima yra santuoka. Todėl jie ir sieja tuos dalykus.
Jeigu praeis šita pataisa, kad negalima diskriminuoti dėl ,,šeiminės padėties", vadinasi dar vienos durys užsidarys Konstitucijos pataisai. O tada jiems bus sunkiau įrodinėti, kad šeima yra santuoka. Arba šeima be santuokos nėra šeima.
Labai keista Dagio ir Gražulio pozicija, nes „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje nesusituokę gyvena 45,3 procento 18 –34 metų moterų ir 36,2 procento to paties amžiaus vyrų. Tai labai nesąžininga šių žmonių atžvilgiu.
Taip, jūs teisi. Čia galima susieti su Seimo nario priesaika, kai jis sako: „Prisiekiu tarnauti Lietuvos žmonėms“ ir daro viską, kad Lietuvos žmonėms ir Lietuvos šeimoms pakenktų. Akivaizdžiai daro ir meluoja.
16 ES šalių yra priėmusios šias pataisas
„Anksčiau svarstymuose jie sakydavo, kad niekur ES nėra tokių nuostatų dėl „šeiminės“ ar „vedybinės“ padėties, tačiau, pasirodo, yra net 16 ES valstybių, kurios turi tokias nuostatas. O mes labai nuo jų atsiliekame, o konservatoriai dar labiau stabdo mane“, tikina M. A. Pavilionienė.
Dar 2012 metai Europos Komisija atliko tyrimą „Vystant antidiskriminacinius įstatymus Europoje“, kuriame matyti, kad 16 ES valstybių nacionaliniuose įstatymuose turi sąvoką „šeiminės padėties“. Tą padarė ir Lietuvos kaimynės Latvija, Estija, Lenkija. Taip pat Slovakija, Vengrija, Malta, Airija, Jungtinė Karalystė, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Nyderlandai, Ispanija, Slovėnija, Prancūzija ir ES narystės siekianti Makedonija.
O štai, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Vokietija, Lichtenšteinas, Portugalijoja ir Islandija yra suformulavusios kiek kitokius diskriminacijos apibrėžimus. Šių šalių įstatymuose nurodoma, kad negalima darbo rinkoje diskriminuoti dėl tėvystės, motinystės, nėštumo, šeiminės situacijos.
Šių pataisų priėmimas suteiktų realių galių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai padėti dikriminuojamoms Lietuvos šeimoms, vienišiems tėvams, besilaukiančioms moterims. O darbdaviams užkirstų kelią diskriminuoti ir nepriimti žmonių į darbą dėl jų šeiminės padėties.
