Ir nors kiekvienais metais atsiranda vis naujų kiaušinių dažymo būdų: raudonuoju vynu, skutimosi putomis ar vienkartinėmis servetėlėmis, pasak tautodailininkų, į madą grįžta tradicijos – vašku marginti ir skutinėti margučiai.
Tarp tautiečių šiais metais ypač populiarus yra raižymas ir dažymas vašku. Toks procesas užima net keletą valandų, mat raižymas ant kiaušinio yra kruopštus, susikaupimo reikalaujantis darbas.
Vis daugiau tautiečių pasirenka margučius dažyti natūraliai, tam naudoja svogūnų lukštus, vyną ar net bičių vašką, kuriam tinka tiek balti, tiek tamsaus lukšto kiaušiniai. Norint, kad vaškas būtų spalvotas, o kiaušinis margas, į natūralų išlydytą bičių vašką galima įdėti norimos spalvos vaškinių kreidelių.
O pagrindinis marginimo įrankis – pagaliukas su adatėle, nuo kurios storio ir priklausys raštų dydis.
Senais laikais margučius ne tik valgydavo, bet ir dovanodavo: tokią dovaną gavęs žmogus padėdavo ją į saugią, garbingą vietą. Dar senoliai tikėdavo, kad į kokią pusę margutis pasisuks, toks laukia pavasaris: jeigu į vakarus, bus lietingas, jeigu į pietus – derlingas. Margutis taip pat buvo pagrindinis šventės ritualinis valgis.
Tautodailininkai pataria: kad kiaušinis neįskiltų verdant, prieš tai jį reikia palaikyti kambario temperatūroje. O jei norite, kad margučio lukštas blizgėtų, dar šiltą ištrinkite lašinių gabalėliu.