Pasak Giedrės Šileikytės, projekto sumanytojos, išvertus iš zulų kalbos, žodis „umoya“ reiškia „vėją“, kuris, tikimasi, į lietuvišką gatvės stilių įpūs ryškių spalvų ir autentiškų raštų.
„Keliavau daug po Afriką, o šią žiemą keletą mėnesių praleidau Pietų Afrikos Respublikoje. Ten dalyvavau dizaino konferencijose, naršiau po galerijas, turgus, bendravau su kuriančiais žmonėmis. Keiptaune galutinai suvokiau – Afrika kerinti. Spalvos, formos ir raštai tarpusavyje derinami taip, kaip niekur kitur pasaulyje. Kalbu ne tik apie drabužius, apie viską – gatvėje parduodamų gėlių puokštes, prekybos centre skoningais deriniais išdėliotus ir „sukomplektuotus“ vaisius ir daržoves, namų interjerus. Viskas pateikta tarsi be pastangos, organiškai“, – pasakoja Afrikos žemyno dizainu susižavėjusi moteris.
Pietų Afrikoje išsiskiria ir kasdienis žmonių stilius, kur karaliauja ryškios, intensyvios spalvos, raštai ir autentiški audiniai. Jauni žmonės ten ypač vertina savo šaknis. Nepaisant to, rūbų modeliai – labai šiuolaikiški, pasidavę Vakarų pasaulio įtakai.
„Afrikoje puikiai sutaria, atrodytų, nesuderinamos spalvos, pavyzdžiui, rožinė su žalia. Taip pat gausu įvairių geometrinių figūrų, apipintų gėlių žiedais, augalų lapais, gyvūnų kontūrais. Tik šio krašto žmonės jaučia, kaip tai sujungti į darniai skambančią visumą. Šios spalvų energijos šiuolaikiniame kontekste stigo man pačiai, tad leidausi į avantiūrą – dalį ypač margų drabužių pristatyti Lietuvoje“, – sako G. Šileikytė.
Pasisako už moterų nepriklausomybę
Pažinties su afrikietišku dizainu pradžia – margaspalviai švarkeliai ir kombinezonai, pasiūti rankomis, vienetiniai.
Tokie drabužiai pradžiai pasirinkti neatsitiktinai. Jie aprėpia ir reprezentuoja beveik visą Afriką – Kongą, Malį, Ganą, PAR ir kt. Kiekviena šalis – jai būdingais raštais. Pavyzdžiui, audiniuose iš Ganos dominuoja kvadratai. Tarp audinių neįmanoma rasti dviejų vienodų, visi drabužiai pagaminti iš natūralios afrikietiškos medvilnės.
Drabužių dizainas – labai paprastas, tačiau jų skirtybė – raštai. Drabužius kurianti Cristina Mangas Fuentes audinių ieško keliaudama po visą žemyną, o likusi Keiptaune, kiekvieną penktadienį sėda ant dviračio ir vietos turguose ieško tik autentiškų afrikietiškų raštų audinių. Juos perka tik iš vietinių prekiautojų, o siūti patiki ne fabrikui, bet vietinėms moterims.
„Bomber švarkeliai ir kombinezonai yra siūti rankomis namuose. Turėjau aiškią viziją – padėti vietinėms moterims. Suteikti joms galimybę pačioms užsidirbti, skatinti jų drąsą ir mokyti jas būti nepriklausomomis – tai ypač prasmingas aspektas. Jis kalba apie moterų teises ir solidarumą“, – sako C. M. Fuentes.
Siekia atskleisti Afrikos potencialą
Iš pradžių C. M. Fuentes manė, kad drabužiai bus įdomūs tik vietinei publikai, tačiau dabar jais domisi vis daugiau europiečių. „Lietuva tapo pirmąja Europos šalimi, kurioje šiuos drabužius bus galima įsigyti tiesiogiai („direct trade“), be tarpininkų ir papildomų mokesčių jiems“, – sako Afrikoje įsikūrusi dizainerė iš Ispanijos.
Kūrėjai siekia paneigti mitą, kad Afrika – skurdus nekūrybingas žemynas, ir atskleisti, kad joje gausu labai autentiškų mados ir dizaino menininkų, architektų. Žemynas kupinas kūrybinio potencialo. Ateityje Baltijos šalių regioną planuojama supažindinti ir su kitais afrikietiško dizaino gaminiais.
Antradienio pusryčių metu madai neabejingi žmonės galėjo ne tik pasigrožėti drabužiais iš Afrikos, juos pasimatuoti. Jie buvo supažindinti ir su nauja artėjančios vasaros akinių kolekcija.
