Diana atskleidė, kad viešuose renginiuose stengiasi dalyvauti retai, nes kiekvieną laisvą akimirką mieliau praleidžia su šeima. Sportininko gyvenimo ritmas dažnam sunkiai įsivaizduojamas ir tik iš šalies atrodo, kad jame vien pergalės, džiaugsmo ašaros ir tobula išvaizda.
Jūsų gyvenimas – itin aktyvus ir laiko namams ar renginiams, regis, turite visai nedaug. Tačiau tikrai ne viena pavydžiai žvelgia į jūsų puikią formą, tik kokia to žavesio kaina?
Mano gyvenimas aktyvus ir pilnas sporto, tai yra mano gyvenimo būdas, hobis ir darbas bei svarbiausia – didžiulis malonumas. Sportas man atneša daug gerų emocijų, puikią savijautą ir tuo užsiimu ne per prievartą. Aišku, aš neužsiimu sportu tik savo malonumui, kur bėgiojama 3 kartus per savaitę. Mano sportas yra sunkus, su įtemptu rėžimu, dideliu kilometražu, daug nuovargio, bet viskas yra tam, kad ne tik įveikčiau maratoną, bet jį įveikčiau labai greitai ir aukštam rezultatui. Tas visas juodas darbas mane žavi, aš džiaugiuosi kiekviena padaryta sunkia treniruote. Visgi, tame ir atsiranda mano žavesys, kai jaučiuosi stipri, greita ir ištverminga.
Turbūt viena iš pagrindinių savybių, padedančių darbe ir gyvenime, yra kantrybė. Kas dar padeda, siekiant savo tikslų?
Valia, užsispyrimas bei didžiulis atsidavimas. Žinoma, norint pasiekti kuo aukštesnį rezultatą, reikia be galo daug darbo, mažiausiai dviejų treniruočių per dieną, 6-7 dienas per savaitę. Tai reiškia, kad tenka praktiškai aukoti viską, siekiant savo tikslo. Ypatingai sunku sportininkams, kurie turi šeimas, vaikus ir jiems daug laiko tenka praleisti atskirai. Nes treniruočių stovyklos vyksta 3-4 kartus per metus ir jos trunka po 3-4 savaites. Tad pastovų fizinį bei psichologinį krūvį tenka atlaikyti ne savaitę, ne mėnesį, o praktiškai ištisus metus.
Kaip atgaunate jėgas po tokio įtempto gyvenimo ritmo?
Po treniruočių pas mus yra du ritualai. Pirmiausia masažai: du kartus per savaitę atstojamieji masažai, tik ne tie, kur paglosto, o tokie, kuomet po kelias valandas ant stalo guli sukandusi dantis į pagalvę. Kita procedūra taip pat du kartus per savaitę, yra pirtis, šaltas vanduo kūną atstato tobulai. Šios procedūros tiesiog įeina į mano darbo dalį, nes po sunkių treniruočių, tikslas yra kuo greičiau kūną atstatyti kitai dienai.
Vargu, ar turite daug laiko grožio procedūroms. Tad, ką visuomet turite po ranka savo kosmetinėje?
Mano kosmetinė tikrai nėra didelė, nes į treniruotes nesidažau, bet šiaip visada turiu blakstienų tušą, lūpų blizgesį, akių pieštuką.
Kaip ir minėjote, laisvalaikio turite mažai. O kaip išnaudojate tas laisvas akimirkas?
Visas dėmesys skirtas šeimai. Man geriausia yra leisti laiką kartu, gaminti, važiuoti pas tėvelius, tada mes viską darome kartu, nes tai yra pats brangiausias laikas. Kadangi abu esame profesionalūs sportininkai, tai mums daug ko ekstremalaus net neleidžiama daryti, kad nenutiktų jokių traumų dėl savo kažkokios užklasinės veiklos (šypsosi).
Nors sportas yra jūsų gyvenimas ir laisvalaikis, juolab, esate tikra profesionalė, bet ar nebūna gyvenime momentų, kai norisi viską mesti? Kaip pavyko ištverti laiką po traumos?
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad niekada nesinorėjo visko mesti ir tiesiog pabėgti. Būna tokių momentų, turiu net pačios pavyzdį, kai trauma stipriai pristabdė mane ir momentais atrodė, kad tie skausmai niekada nepasibaigs. Buvo ir poilsio, ir nebėgiojimo, ir procedūrų, kurios beveik nieko nepadėdavo. Tai man pačiai buvo didžiulis išbandymas. Nes prieš tai treniruotes, nubėgdavai 800-900 km per mėnesį, pasiekdavai asmeninius rekordus ir vieną dieną sugebi vos 10 km prabėgti.
Ir nors tai tęsėsi ilgą laiką, bet aš stengiausi vyti blogas mintis šalin, galvodama, kaip judėti, ką daryti kitaip, kol negaliu bėgti. Tik ne nieko nedaryti. Tais momentais supratau, kaip svarbu aplink save turėti palaikančius ir pozityvius žmones, kurie užsikrėstų tikėjimu, viltimi. Be to, visuomet galvoju, kaip viskas yra laikina ir juk negali būti visada blogai, taip nebūna, ateis ir mano diena (šypsosi).
Ir štai, aš vėl pradėjau bėgioti, vėl galiu. Manau, kad mano maratono distancija išauklėjo mane iškentėti blogą savijautą. Netgi bėgdama 42 km varžybose, atėjus sunkumui, tikinu save, kad tai tik laikina, kad tuoj tikrai palengvės. Gyvenime tuo ir vadovaujuosi.
Ką jums reiškia šūkis „Make it Happen!“?
Šūkis man asocijuojasi, su tuo, kad reikia ne tik svajoti, bet ir siekti svajonių išsipildymo, nes tik pats esi atsakingas už savo svajonės išsipildymą ir nereikia laukti, kad ją pildytų kiti. Nelaukti, kol kažkas padarys tave laimingu ar turtingu, pats turi siekti, nes būtent užsibrėžtas tikslas, ėjimas jo link, atneša neįkainojamą patirtį, geras emocijas, didžiulį pasitikėjimą ir gėrį.
