Albinas Čaplikas
Per savaitgalį afrikinio kiaulių maro židinyje Ignalinos r. Rupinskų fermose ir 3 km zonoje nuo jų išskerstos visos kiaulės, o 10 kilometrų spinduliu esančiuose ūkiuose imami gyvulių kraujo mėginiai tyrimams.
Ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro galioja Ignalinos, Trakų, Varėnos, Lazdijų, Šalčininkų, Alytaus ir Druskininkų savivaldybėse. Nuolat atliekamų tyrimų rezultatai lems, ar ši zona bus plečiama. Šiandien, trečiadienį, Lietuvos žemės ūkio ministerijoje Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai analizuos afrikinio kiaulių maro grėsmes, svarstys įvairias kreipimosi į ES paramos galimybes. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laukiama atvykstant ir EK pareigūnų.
Kiaulės jau išskerstos
Praėjusį savaitgalį Danijos kapitalo UAB „Idavang“ Rupinskų padalinyje (Ignalinos r.) lankėsi naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Žemės ūkio ministerijos specialistai. Ministrė patvirtino, kad specialistai bandys išsiaiškinti afrikinio kiaulių maro (AKM) kilimo priežastis – pagalbos kreiptasi ir į Generalinę prokuratūrą, prašoma atlikti tyrimą ir išsiaiškinti viruso patekimo į kiaulių kompleksą šaltinį.
Planuota sunaikinti visas kiaules per 4–5 dienas, tačiau šis darbas atliktas greičiau, nes dirbta visą savaitgalį be pertraukų. Visos 19 tūkst. kiaulių sunaikintos iki pirmadienio ryto: nugaišusios užkastos specialiuose gerai izoliuotuose grioviuose, o likusios užmigdytos dujomis. Trijų kilometrų spinduliu nuo Rupinskų fermos jau išskerstos žmonių laikomos kiaulės. Mėsą teks suvartoti vietoje, nes išvežti iš zonos ribų draudžiama. 10 km apsaugos zonoje esančiuose kiaulių ūkiuose imami gyvulių kraujo mėginiai tyrimams dėl AKM užkrato. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Ignalinos rajone, 3 kilometrų spinduliu nuo AKM užkrėsto „Idavang“ komplekso, buvo 19 ūkių, kuriuose laikytos 62 kiaulės, o 10 kilometrų spinduliu – 57 ūkiai su maždaug 150 kiaulių.
Preliminarūs nuostoliai
Kiek patirta nuostolių? Įmonė kol kas jų neskelbia, kita vertus, „Idavang“ verslas yra apdraustas. Nuostolių patirs ir kiti kiaulių augintojai. Kol kas jų dydį sunku numatyti, tačiau manoma, kad net jeigu Ignalinos rajone pavyktų sustabdyti AKM plitimą, Lietuvos kiaulininkystės nuostoliai, pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko, siektų apie 500 mln. Lt. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus, ES kasdien patiria apie 4 mln. eurų nuostolių dėl prekybos su Rusija ribojimų. Žinoma, nuostoliai patiriami ne tik dėl Lietuvos kaltės, nes AKM nustatytas ir Latvijoje bei Lenkijoje, o dar anksčiau – Rusijoje ir Baltarusijoje. Telieka priminti, kad Lietuva iš EK tikėjosi didesnės paramos, kai Baltarusijoje buvo nustatytas pirmasis AKM židinys. Apsaugos tvorai prie sienos su Baltarusija įrengti būtų reikėję apie 12 mln. eurų (42 mln. Lt), tačiau EK pagailėjo tiek lėšų. Lietuvai kovai su AKM buvo skirta 6,7 mln. Lt – tik dešimtadalis sumos, kurios Lietuva prašė jau nuo 2013 m. pabaigos.
Priežastys nežinomos
ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos vicepirmininkas Edmundas Adomavičius viliasi, kad AKM neperžengs vienos įmonės ribų. „Grėsmė labai didelė, galimi nuostoliai milžiniški. Dabar svarbiausia išsiaiškinti AKM atsiradimo priežastis ir apsaugoti likusius ūkius nuo užkrato“, – sakė E.Adomavičius.
Pasak ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktoriaus, per pastaruosius 3–4 metus kiaulių augintojai labai daug dėmesio skyrė apsaugai nuo afrikinio kiaulių maro. Jis įsitikinęs, kad Ignalinos rajone esančioje UAB „Idavang“ buvo dirbama pavyzdingai, todėl kiaulių augintojams iškyla daug klausimų, į kuriuos niekas negali atsakyti.
„Jeigu modernioje bendrovėje nustatytas šios ligos protrūkis, tai kaip saugotis kitiems? Akivaizdu, kad mes, kiaulių augintojai, kažką turėtume daryti kitaip, tačiau ką?“ – retoriškai klausė E.Adomavičius.
Pakruojo rajone kiaules ekologiškai auginantis ūkininkas Alvidas Vasiliauskas irgi priekaištauja mokslininkams: „Jie turi mums patarti, kaip gyvulius šerti, kokių apsaugos priemonių imtis. Pirmiausia mokslininkai turėtų aiškiai pasakyti, kad kai kurie augintojai pjauna šaką ant kurios sėdi, nes bando kiaules užauginti per 4–5 mėnesius. Tai įmanoma, bet ar saugu? Gal čia ieškoti priežasčių? Štai aš 130 kg kiaulę vidutiniškai užauginu tik per 7–8 mėnesius.“
Netinkami pašarai?
„Idavang“ bendrovės fermose kiaulių maro protrūkis atsirado iš karto penkiuose tvartuose, todėl E.Adomavičius kelia versiją, kad virusas pateko per pašarus. Šiai versijai pritaria ir A.Vasiliauskas: „Į šią problemą žvelgiu plačiau. Be reikalo žmonės pradėjo kovoti su gamta – prigalvojome visokių pašarų priedų, skatinamųjų auginimo reguliatorių, tai ir pasipylė problemos. Su gamta nepakovosi.“
„Gal per žuvies miltus, gal per sojas užkratas pateko? Pavyzdžiui, sojas juk perkame visi iš tų pačių tiekėjų. Gal užkrėsta buvo tik viena pašarų partija? Taigi klausimų daug, o atsakymų nėra. Gal priežastys kitos, pavyzdžiui, gal virusas pateko per iš Baltarusijos įsivežtus kukurūzus? Specialistai turi labai kruopščiai atlikti tyrimus ir nustatyti priežastis“, – sakė E.Adomavičius.
Pasak direktoriaus, UAB „Gražionių bekonas“ pati užsiaugina apie 60 proc. pašarams būtinų grūdų, o likusius perka iš šalia grūdus auginančių ūkių. Deja, sojas tenka pirkti įvežtines. Kokia tikroji jų kilmė? Iš Čilės, Argentinos. Mažiems paršeliams perkama žuvies miltų iš Malaizijos ir kitų rinkų.
Provokacijos galimybė
Šį pirmadienį „Idavang“ Rupinskų komplekse pradėjo dirbti VMVT audito grupė. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J.Miliaus, specialistai bendraus su darbuotojais, sieks išsiaiškinti visas įmanomas versijas, kaip afrikinis kiaulių maras galėjo patekti į taip gerai apsaugotą kompleksą. „Negaliu visiškai atmesti žmogiškojo faktoriaus“, – sakė J.Milius.
Kodėl kyla tokių minčių? Todėl, kad užkratas kitoks, nei žiemą nustatytas tiriant kritusius šernus, o ligos eiga labai ūmi. Be to, Rupinskų komplekse kiaulės pradėjo kristi visuose penkiuose tvartuose vienu metu. Nekelsime versijų, kam tai būtų naudinga, tegul į šį klausimą atsakys specialistai. Kad kompleksas galėjo būti užkrėstas tyčia, užsiminė ir Rupinskų komplekse apsilankiusi naujoji žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė. Generalinė prokuratūra jau gavo prašymą ištirti, ar Danijos kapitalo „Idavang" kompleksas Ignalinos rajone afrikiniu kiaulių maru galėjo būti užkrėstas tyčia.
Pasak UAB „Gražionių bekonas“ direktoriaus E.Adomavičiaus, pirmiausia išvadas turėtų padaryti specialistai ir mokslininkai, o jau paskui, jeigu kils įtarimų, darbo turėtų imtis ir prokurorai: „Intervencija? Kokio lygio turėtų būti provokacijos rengėjai, kad galėtų štai taip patekti į penkis tvartus ir vienu metu paskleisti virusą? Sunku patikėti.“
Išvados aklavietėje
Kiaulių augintojai tikina, kad jie labai skrupulingai laikosi VMVT keliamų reikalavimų. Jie teigia nežinantys, kokius reikalavimus dar reikėtų griežtinti.
„Darbuotojai į fermas negali įsinešti maisto, prausiasi, keičia darbo drabužius. Kokių dar imtis priemonių? Naudojami dezinfekuojantys skysčiai. Kai kurios bendrovės net neleidžia į patalpas įsinešti mobiliųjų telefonų. Patarkite, ko dar imtis?“ – klausė E.Adomavičius.
Ūkininkas A.Vasiliauskas irgi nieko naujo sugalvoti nebegali: „Mano ferma yra vienkiemyje, nieko neįsileidžiu, net giminaičiams patariu šiuo metu atidėti viešnages. Saugausi kaip įmanydamas, tačiau baiminuosi, kad afrikinis kiaulių maras nepaplistų po visą Lietuvą. Juk ta liga nustatyta visose kaimyninėse valstybėse: Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Latvijoje.“
Ūkininkas savo kolegoms pataria atsisakyti kai kurių rizikingų pašarų ar priedų, pavyzdžiui, sojas pakeisti Lietuvoje auginamomis pupomis bei žirniais. Gal tai kainuos brangiau, tačiau bus mažesnė rizika patirti milžiniškų nuostolių.
