Dokumentinio kino žiuri, kurią sudarė Agnieszka Holland, Iryna Tsilyk, Pierre Deladonchamps, Alex Vicente, Hicham Falah, pažymėjo, kad specialus prizas atiteko filmui, „kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu konkurso dalyviu. Labai radikaliam, drąsiam, meniškam ir egzistenciniam kūriniui „Mariupolis 2“, rašo pranešime spaudai.
Režisierius Mantas Kvedaravičius yra tarp tūkstančių civilių, žuvusių dėl Rusijos kariuomenės veiksmų nuo plataus masto Putino invazijos pradžios“.
Filmo premjera įvyko oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“. „Mariupolį 2“ prieš pat festivalį pabaigė kurti montažo režisierė Dounia Sichov, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“ ir režisieriaus sužadėtinė, bendražygė Hanna Bilobrova.
Iškart po premjerų pirmosiomis dienomis Kanų kino festivalyje „Mariupolis 2“ sulaukė didelio žiniasklaidos ir kino kritikų dėmesio. „Screendaily“ kritikas Lee Marshall rašė apie filmą kaip apie „radikaliai kitokią dokumentiką“, kai „žinojimas, kad esi įstrigęs, ir laukimas, tampa istorija ir virsta žiūrėjimo patirtimi“. „Galime pritaikyti garsiąją Hannah‘os Arenndt frazę pavadinant tai, į ką gilinamės, „karo banalybe“, pamatyti kaip vyksta kasdieninis gyvenimas neįmanomomis sąlygomis“, – rašo L. Marshall. Owen Gleiberman „Mariupolį 2“ vadina „tikru karo Ukrainoje dokumentu“. „Matai mažus įvykius ir juos jauti – gyvenimas toks, koks buvo gyvenamas karo metu, to nepamatysi per CNN“, – rašo „Variety“.
„Mariupolis 2“ yra antras M. Kvedaravičiaus filmas – mozaika, skirtas kasdienybės akimirkoms mieste, išgyvenančiame karą. Pirmasis „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m., jo premjera vyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Panorama Dokumente“, filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Honkonge, Varšuvoje, Lozanoje, Nione.
M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ – apie čia ir dabar naikinamo miesto kasdienybę. „Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius sukūrė penkis filmus, visi jie sulaukė sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čėčėnijoje, jų artimųjų traumas. Filmas pratęsė M. Kvedaravičiaus mokslinį tyrimą „Mirtis, sapnai ir žmonių dingimas įstatymo paribiuose kovos su terorizmu zonoje Čečėnijoje“, jo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje; „Barzakh“ pelnė Ekumeninio žiuri ir „Amnesty International“ apdovanojimus. 2019 m. Venecijos festivalyje, Kritikų savaitėje M. Kvedaravičius pristatė vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinę premjerą. Kelis metus įvairiose pasaulio šalyse filmuoto dokumentinio esė „Prologas“ premjera įvyks šįmet viename iš tarptautinių festivalių.
Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Film“ ir „Studio Uljana Kim“; kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėjusios kino gamybos kompanijos „Easy Riders Films“ (prodiuserė Nadia Turincev, Prancūzija) ir „Twenty Twenty vision“ (Vokietija, podiuseris Thanassis Karathanos).
