Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjusiam iliuzionistui Mantui Wizard dėl savo populiarumo tenka išgyventi daug bemiegių naktų, ilgų kelionių po Lietuvą, kurias neretai vainikuoja emocinės perkrovos ir stresas.
Tačiau aštuonerius metus pašventęs filosofijos ir psichologijos mokslams Vilniaus universitete, pandemijos metu Mičigano bei Kanados universitetuose įveikęs psichologijos kursus bei apgynęs pozityviosios psichologijos kurso diplomą, vyras nesiskundžia.
Jis savo profesiją vertina kaip misiją, nešančią žmonėms pozityvią energiją. Tačiau viskas turi savo kainą, kurios priešakyje – sveikata.
Kaip teigė iliuzionistas, pasirinkta profesija ir patiriamas stresas darbo metu dažnai vyrą priveda ir prie tam tikrų mitybos nuodėmių, tačiau įprastai Mantas stengiasi valgyti kuo sveikiau.
„Artisto duona yra labai sunki. Mano profesija pareikalauja daug sveikatos. Mano dėstytojas Arvydas Šliogeris kažkada sakydavo, kad žmogus yra ir save, ir kitus naikinanti mašina. Prisipažinsiu, būna, kad papiktnaudžiauju ir picomis, ir kebabais, ir įvairiais kitais dalykais.
Kelionės į Ameriką metu teko ragauti ir įspūdingo dydžio mėsainį. Tačiau kai tik galiu, stengiuosi, kad mano mityba būtų kiek įmanoma sveikesnė“, – pasakojo iliuzionistas M. Wizard.
Anot šou pramogų pasaulio atstovo, palaikyti gerą organizmo sveikatą jam padeda ir kelios ilgus metus propaguojamos taisyklės.
„Niekada nerūkiau ir nesu bandęs jokių narkotikų. Mėgstu pasilepinti kava, tačiau tik trimis puodeliais per savaitę. Taip pat stengiuosi namuose neturėti jokių nesveikų užkandžių. Pas mane namuose karaliauja daržovės, bananai, jogurtas, sėlenos, riešutai ir panašiai“, – apie mitybą pasakojo M. Wizard.
Tačiau nors žinomas vyras mitybą stengiasi prisižiūrėti, darbe patiriamas stresas iššaukia ir tam tikrus pasikartojančius negalavimus.
„Nutinka ir taip, kad renginio metu iš to jaudulio aš nieko nevalgau. Kai jaučiu įtampą, stresą, atsiranda refliuksas. Tai yra mano rykštė. Tuomet jaučiu, kad kartais sumaudžia skrandį ar sudiegia šoną. Stresas veikia širdies ir kraujagyslių veiklą. Adrenalino kiekis kraujyje pasidaro didelis ir širdis ima plakti stipriau ir greičiau. Tačiau aš nuolatos tikrinuosi sveikatą.
Mano kardiologas man yra pasakęs, kad reikėtų vartoti truputėlį magnio, kalio ir skirti daugiau laiko poilsiui. Kai jaučiu, kad viskas yra galbūt rimčiau, visada nueinu pas specialistą. Esu lankęsis kelis kartus pas kardiologą, nes po didžiulio kiekio renginių turėjau problemų su sveikata“, – pasakojo pašnekovas.
Anot M. Wizard, jei norime, kad mus lydėtų gera sveikata, reguliarių apsilankymų pas specialistus negana. Sveikatą reikia puoselėti ir namuose. Todėl, kaip teigė iliuzionistas, tam jis stengiasi propaguoti ne tik populiarią dietą, bet ir po ranka visuomet turi būtiniausių papildų.
„Mėgstu ir propaguoju Viduržemio jūros dietą. Tai, ką mes valgome ir tai, ką į save dedame, yra labai svarbu tiek biologine, tiek fiziologine prasme. Mano vaistinėlėje taip pat galima rasti valerijono lašų, 5-kių rūšių vitaminų – žuvų taukų, magnio, kalio, vitaminų D, C, cinko. Pastarojo dabar vartoju truputėlį daugiau. Kai baigiu vartoti vienus vitaminus, išbandau kitus. Taip pat profilaktiškai atlieku kraujo tyrimus, kurių metu išsitiriu visus reikiamus kraujo rodiklius“, – pasakojo M. Wizard.
Anot laidoje kalbėjusio „Mano vaistinė“ vaistininko Tautvydo Endriukaičio, nors Viduržemio jūros dieta yra išties efektyvi, tačiau mūsų klimatui ji yra gan sunkiai pritaikoma.
„Viduržemio jūros dieta iš tiesų yra pati palankiausia žmogaus ilgaamžiškumui, o ypač širdies bei kraujagyslių sistemai, tačiau puikiai žinome, kad taip maitinasi itin mažai Lietuvos gyventojų. Todėl mes, vaistininkai, dažnai rekomenduojame tinkamai subalansuotus maisto papildus, kurių sudėtinės medžiagos paremtos mokslinėmis studijomis.
Pavyzdžiui, pilnavertei širdies mitybai būtų galima naudoti tokius papildus kaip Cardioace, kurių sudėtyje galima rasti galingą Omega-3, kofermento Q10, česnakų ekstrakto. Svarbu, kad sudėtyje būtų vitaminas B1, padedantis palaikyti normalią širdies funkciją bei vitaminas D3, kurio stoka būdinga daugeliui mūsų šalies gyventojų.
Taip pat ypač atkreipčiau dėmesį į česnaką, kurio ekstraktas palaiko kraujotaką, o tam tikri B grupės vitaminai kartu su folio rūgštimi palaiko homocisteino apykaitą. Taip pat vertėtų nepamiršti ir vitamino C. Jis, kartu su vitaminu E bei mineralais cinku ir selenu, gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Tai ypač svarbu tiek vyrams, tiek moterims“, – kalbėjo vaistininkas T. Endriukaitis.
Pasak laidoje kalbėjusio kardiologo Roko Šerpyčio, nusilpęs imunitetas bei patiriamas nuolatinis stresas prasidėjus pavasariui gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, todėl norint užbėgti negalavimams už akių, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką valgome.
„Pasaulyje nuo širdies kraujagyslių ligų miršta apie 30-32 procentai žmonių. Lietuvoje statistika 2021 metais buvo kiek kitokia – mirštamumas nuo šių ligų siekė 48 procentus. Analizuojant galimas to priežastis, galima sakyti, kad netaisyklinga dieta buvo vienas iš faktorių, nulėmusių tokius skaičius.
Mūsų suvartojamas maistas būna pakankamai monotoniškas, suvartojame nepakankamai žalumynų ir tikriausiai per daug mėsos.
Lietuviai yra, galbūt, mažiau linkę vartoti daržoves, riešutus, vaisius. Žuvies pas mus taip pat nėra tiek daug. Ypatingai žiemos periodu juntama, kad ta dietos įvairovė yra skurdesnė“, – kalbėjo gydytojas R. Šerpytis.
Anot specialisto, kasdienės mitybos klaidos gali daryti įtaką ir įvairių ligų atsiradimui.
„Mes, kaip kardiologai, širdies daktarai, matome, kad žmonės suvartoja per daug blogų kalorijų, kurios nėra naudingos organizmui – transriebalų, greitai pasisavinamų angliavandenių – saldumynų, saldžiųjų gėrimų, kurie dažniausiai sąlygoja didelį kalorijų kiekį. Didelis kalorijų kiekis lemia svorio padidėjimą, per didelį kraujospūdį, sutrikusią lipidų apykaitą.
Mūsų organizmas viską prisimena. Tai, ką mes valgome, daro didelę įtaką tam, kokie būsime. Dažniausiai širdies ligos trunka ilgus metus, o organizme atsiradę pakitimai po truputį progresuoja. Kai manęs pacientai klausia kokį maistą rinktis, aš dažniausiai rekomenduoju valgyti tą maistą, kurį žmogus gali pasigaminti pats“, – kalbėjo kardiologas.
Kaip teigė gydytojas R. Šerpytis, tinkama mityba – dar ne viskas. Norint palaikyti gerą imunitetą, širdies ir kraujagyslių sveikatą būtina atkreipti dėmesį ir į dar kelis dalykus.
„Jeigu mes norime gyventi ilgai, mums reikia skirti pakankamai laiko miegui, kad galėtume sumažinti patiriamą stresą. Jeigu mus kamuoja kažkoks lėtinis uždegimas, turime maitintis gerai ir nepersivalgyti. Turime nepriaugti svorio ir daug judėti“, – pasakojo specialistas.
Kaip teigė gydytojas, gera sveikata yra tiesiogiai susijusi ir su ilgaamžiškumu. Tai patvirtina ir atlikti moksliniai tyrimai.
„Analizuojant 100-mečių studijas pastebėta, kad žmonės, kurie gyvena 100 metų ir ilgiau, kamuojami kažkokios ligos gyvena tik 5 metus. Tie, kurie gyveno nuo 90 iki 100 metų, jie su liga gyvena 10 metų. Ir tie, kurie gyvena iki 90 metų – tie su liga gyvena 15 metų.
Pastebėta, kad žmonės ilgiausiai gyvena Sardinijoje. Ten 100 metų sulaukia 1 iš 200 žmonių. O, pavyzdžiui, Amerikoje 100 metų sulaukia vienas iš 6 tūkstančių.
Lietuvoje 100 metų sulaukia 1 iš 11 tūkstančių. Japonijoje, Okinavos saloje, Graikijoje, Kario saloje, Nikosijos pusiasalyje galima rasti labai daug 100-mečių“, – pasakojo gydytojas R. Šerpytis.
Anot specialisto, tokiam ilgaamžiškumui įtakos gali turėti ir speciali Viduržemio jūros dieta, kurios veiksmingumas yra patvirtintas mokslininkų.
„Viduržemio jūros dietos pagrindas yra daržovės, vaisiai, tada šiek tiek mažiau žuvies, dar mažiau mėsos ir labai nedaug saldumynų ar greitai pasisavinamų produktų. Dietos pagrindas yra aktyvi fizinė veikla. Tai yra vienintelė dieta, kuri mažina mirtingumą ir įrodyta, kad ji yra tikrai veiksminga“, – apie dietą pasakojo gydytojas.
Kaip teigė kardiologas R. Šerpytis, prieš pradedant reguliuoti savo mitybą, svarbu žinoti ir kelis svarbius kraujo rodmenis.
„Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų žinoti – savo kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje. Jeigu šitie rodikliai yra padidėję, juos reikėtų pradėti koreguoti“, – pasakojo specialistas.
Kalbėdamas apie mitybą, kardiologas R. Šerpytis pabrėžė, kad nors maistas daro labai didelę įtaką mūsų sveikatai, tačiau, jei mus kamuoja papildomi negalavimai, vien dietos pagalba jų neišspręsime.
„Dažniausiai tie, kurie vartoja vitaminus, jie kartu yra linkę ir į sveikesnį gyvenimo būdą. Kad mums netrūktų tų mikroelementų ir vitaminų, reikėtų valgyti kuo įvairesnį maistą. Tačiau, jei pasireiškia širdies problemos ar kažkokie kiti simptomai, trūksta mikroelementų, tuomet papildus vartoti reikėtų. Visuomet geriausia dėl to yra pasitarti su specialistu ar vaistininku“, – kalbėjo gydytojas.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
