Seimo „Vienos Lietuvos“ frakcijai priklausąs Mantas Varaška kovą už Ignalinos atominę elektrinę, kurios uždarymas smogė visiems per kišenę, laiko prasminga.
Reikalingas suvalkas
− Kas jūs toks ir kam Seime esate reikalingas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Varaškos.
− Esu išrinktas Suvalkijos rinkimų apygardoje, turiu ir atsakingai suvokiu dvejopus įsipareigojimus. Pirma, prieš visus Lietuvos piliečius ir prieš valstybę. Antra, prieš minėtos rinkimų apygardos piliečius, patikėjusius man šias pareigas.
Ar toks aš reikalingas valstybei ir visuomenei? Nesu tikras... Kartais susidaro įspūdis, kad visuomenė užkariaujama ar patenkinama politikams darant šou Seimo tribūnoje, žiniasklaidos baruose ar tiesiog pramoginėse laidose. Seimo spendimai „išravimi“ ministerijose, departamentuose, žinybose siaurų interesų naudai...
− Kas jūs toks? Kairysis? Dešinysis? Iš kur atsiradote?
− Atsakyti į šį klausimą sunku todėl, kad Lietuvoje nėra politikų, nuosekliai atstovaujančių kairiosios, dešiniosios ar centro politinėms jegoms.
Jeigu savo politines pažiūras nusakyčiau pagal vadovėlinius ideologijų apibrėžimus – esu kairysis nacionalistas. Žmonės yra lygūs savo prigimtimi, bet ne galimybėmis. Lietuvoje turtinė takoskyra tarp visuomenės grupių yra pernelyg didelė. Nacionalizmo įsitikinimai man įskiepyti nuo mažumės ir, tikiuosi, išliks su aktyviu lojalumu mūsų kalbai, kultūrai, istorijai, tradicijoms.
Nekenčia artimo
− Žmonės dažnai nekenčia politikų. Nekenčia valdžios, Seimo. Gal jūs unikalus? Už ką Seimą galima mėgti?
− Manau, žmonės pirmiausia nekenčia savęs ir savo artimo. Tai įrodo augantis smurtas šeimoje, ugdymo įstaigose, apatija ne valdžios o net visuomeninėms, bendruomenių iniciatyvoms. Politikai, valdžios įstaigos taip pat patenka į to vidinio nepasitenkinimo plotmę. Ir patenka pelnytai. Dauguma politikų kupini veidmainystės ir nenuoširdumo. Žmonės, girdėdami tas begalines kalbas, jau seniai supranta ju tuštybę. Seimo girti nėra dėl ko, bet nesiryžčau jo tiesmukai kaltinti dėl praktinio verslo, profesinės veiklos, vartojimo absurdo, kurį sukuria vykdomosios valdžios įstaigos, nevaldomai klestinčios po Vyriausybės skvernu.
− Kodėl pasirinkote būtent tą frakciją, kurioje esate dabar?
− Kandidatuodamas kaip nepartinis, prieš rinkimus ieškojau galimų veiklos partnerių, įskaitant bendradarbiavimą rinkimų kampanijos metu. Išskyrus tuometinę Tautos prisikėlimo partiją (TPP), jokia kita politinė jėga neparodė didesnio dėmesio šioms iniciatyvoms. Nesitikėjau laimėti rinkimus. Po jų turėjau laikytis duoto žodžio, tad prisijungiau prie TPP frakcijos Seime. Tuo metu netrūko optimizmo.
Seimas galėjo daugiau
− Ar nemanote, kad Seimo etikos ir procedūrų komisiją, kurioje dalyvaujate, reikėtų paleisti? Ar tai ne vaikų darželis, kur tik pabarami suaugę, rimti žmonės, žinantys, kad nieko jiems nebus už kvailiojimus, nesąmones, švaistymus?
− Ką tik teko dalyvauti šios komisijos posėdyje, svarstant Seimo nario Arūno Valinsko galbūt neetiškų pasisakymų kitų parlamentarų atžvilgiu klausimą. Nustebino, kad komisija nebuvo parengusi jokių svarstomo klausimo išvadų, projekto ir posėdžio metu dirbo iš klausos, siūlydama ginčo šalims susitaikyti, draugauti, nesikarščiuoti ir t. t. Manau, ši komisija vis dėlto turi veikti, tačiau turi keliamus klausimus vertinti ne per emocinių ir politinių, bet per teisinių ir moralinių argumentų prizmę. Šiuo metu komisijai, jos darbo kokybei trūksta profesionalumo.
− Koks prasmingiausias jūsų įregistruotas teisės akto projektas?
− Seimo rezoliucija dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Rengiant šį dokumentą buvo įdėta daug teisininkų, politikų, ES institucijų specialistų pastangų. Esu įsitikinęs, kad toks tikslas buvo realiai pasiekiamas ir galėjo tapti bendra politine iniciatyva išsaugant valstybės energetikos branduolį.
