Norint būti greičiausiam „Autoplius Fast Lap“ varžybose neužtenka turėti maišo pinigų greitam automobiliui. Treniruotės ir įgūdžiai — kiekvieno sporto pamatas, kurį Lietuvos lenktynininkai dažnai apleidžia ir savo pinigus bei laiką skiria automobilių galios didinimui. Sėkmingiausio Lietuvos „startupo“ vienas įkūrėjų ir vadovų Mantas Mikuckas reta ir graži išimtis — greičiau augančio ir tobulėjančio lenktynininko Lietuvoje sunkiai rastum.
Trumpa, bet aktyvi lenktynininko karjera
Vos porą metų lenktyniaujantis Mantas Mikuckas įsitikinęs, kad tobulinti reikia ne automobilį, o save. Būtent darbas treniruotėse jam, su minimaliu lenktynininko „stažu“ leido šią vasarą startuoti dvejose rimtose ilgų nuotolių lenktynėse — 1000 km Palangoje ir 555 km lenktynėse Bikerniekuose.
„Aš labai rimtai susirgau — noriu būti greitesnis“, — pasakoja šių metų „Autoplius Fast Lap“ „Street“ klasės lyderis Mantas Mikuckas.
Jo karjera žiedinių lenktynių trasose prasidėjo tikrai įdomiai ir kiek komiškai. Nusipirkęs BMW E30 „chuligankę“ rimtai svarstė nebelenktyniauti. Pasirodo, važiuoti žiedinėse lenktynėse su „driftui“ ruoštu automobiliu nėra taip paprasta.
„Aš galvojau, kad visiškai nemoku vairuoti. Automobilis buvo lyg pašėlęs bulius, nesuvaldomas. Daviau pabandyti savo draugui lenktynininkui, bet ir jam nesisekė. Sakė, kad nėra vairavęs tokio nevaldomo automobilio. Šiek tiek jį pareguliavus, reikalai pasitaisė, bet BMW vis tiek buvo labai sunku vairuoti. Bet būtent tai ir buvo man geriausia mokykla“, — pasakojo M. Mikuckas.
Mokytis vairuoti reikia žiemą
5-6 kartus automobiliu pasivažinėjęs Kačerginės trasoje, M. Mikuckas suprato — automobilis nėra labai konkurencingas, todėl avantiūristiškai nusipirko „Mitsubishi Lancer EVO VIII“, greitai susirado tinkamas padangas ir jau kitą rytą startavo „Autoplius Fast Lap“ etape.
„Suprantama, rezultatas nebuvo labai geras. Po to atėjo žiema ir aš, užuot patupdęs automobilį garaže, pradėjau dalyvauti įvairiuose slalomuose, sprintuose. Žiemą vairavimas reikalauja daugiau pastangų, įgūdžių, bet tobulėji daug greičiau. Pavasarį Kačerginės žiede mano laikas jau buvo pagerėjęs 5 sekundėmis, nors nieko automobilyje nekeičiau, važiavau su tomis pačiomis padangomis“, — prisiminė lenktynininkas.
Beveik bet kokį automobilį galima tobulinti iki begalybės, pirkti vis modernesnes detales, kol 9-erių metų „Mitsubishi“ taps šimtus tūkstančių kainuojančiu lenktynių bolidu. Visgi, M. Mikuckas pinigus investuoja kitaip.
„Kaskart, kai galvoju, kad negaliu greičiau važiuoti ir noriu tobulinti automobilį, duodu jį profesionalams. Turiu draugų lenktynininkų. Jie mane pasisodina šalia ir „įvažiuoja“ kokias 2 sekundes. Tada supranti, kad su automobiliu viskas gerai, o tau pačiam reikia tobulėti“, — tryško maksimalizmu M. Mikuckas.
Pasitempti verčia profesionalai
Ne kiekviena, pasak pašnekovo, brangesnė detalė ar agregatas padeda rasti taip ieškomo greičio, taip trūkstančios galios.
„Minimalias modifikacijas pasidariau, bet jos greičio neprideda. Įsidėjau geresnius stabdžius ir sudedamus saugos lankus, nes Kačerginėje užsimušti nesinori. Buvau nustebęs, kai įsidėjau geresnius stabdžius — sulėtėjau. Galvojau „va dabar tai lėksiu“, bet laikai mano buvo prastesni. Geresni stabdžiai leidžia vėliau stabdyti prieš posūkius, bet aš bijojau. Reikėjo laiko priprasti“ — kalbėjo jis.
M. Mikuckas žino receptą, kaip, jo nuomone, geriausiai tobulėti ir juo pasidalijo.
„Supratau du dalykus — automobilio modifikacijos nesuteikia tokio pagreitėjimo, kokį suteikia treniruotės. Taip pat geros padangos svarbu. Iš pradžių be reikalo pirkdavau prastesnes, dėvėtas, jų ir daugiau reikėdavo“, — sakė jis.
„Lenktynininkas“ M.Mikucko gyvenimo aprašyme būtų gal tik trečioje eilėje. Prieš sėsdamas prie lenktyninio automobilio vairo, jis vadovauja sėkmingiausiam lietuviškam interneto projektui „Vinted“, šalyje geriau žinomam kaip „Mano drabužiai“, kuris pritraukė apie 87 mln. LT investicijų iš užsienio. M.Mikuckas taip pat su „Ambersail“ jachta perplaukė Atlantą. Bet dabar žiedinės lenktynės įgauna vis daugiau vietos jo gyvenime.
„Yra dalykų, kuriuos gali daryti tik iki tam tikro amžiaus. Reikia susidėti prioritetus. Senstant lėtėja reakcija ir žiedinėse lenktynėse nepavažiuosi. Vėliau galėsiu ir paplaukioti, ir ralyje važiuoti“, — juokėsi M. Mikuckas.
Šeštadienį – į lenktynes
Jau šį šeštadienį Mantas Mikuckas su 79 konkurentais startuos paskutiniame šių metų „Autoplius Fast Lap“ etape. Konkurencija jo klasėje („Street“ red.past.) – itin aštri. Vos ne kiekvienose lenktynėse jis susiremia su labai greitu „Honda Civic“, kurį vairuoja Benas Černiauskas. Ar „Mitsubishi“ aplenks „Honda“? Ar ponas Mikuckas aplenks poną Černiauską? Atsakymus žinosime šeštadienį, Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje.
Norint būti greičiausiam „Autoplius Fast Lap“ varžybose neužtenka turėti maišo pinigų greitam automobiliui. Treniruotės ir įgūdžiai — kiekvieno sporto pamatas, kurį Lietuvos lenktynininkai dažnai apleidžia ir savo pinigus bei laiką skiria automobilių galios didinimui. Sėkmingiausio Lietuvos „startupo“ vienas įkūrėjų ir vadovų Mantas Mikuckas reta ir graži išimtis — greičiau augančio ir tobulėjančio lenktynininko Lietuvoje sunkiai rastum.
Trumpa, bet aktyvi lenktynininko karjera
Vos porą metų lenktyniaujantis Mantas Mikuckas įsitikinęs, kad tobulinti reikia ne automobilį, o save. Būtent darbas treniruotėse jam, su minimaliu lenktynininko „stažu“ leido šią vasarą startuoti dvejose rimtose ilgų nuotolių lenktynėse — 1000 km Palangoje ir 555 km lenktynėse Bikerniekuose.
„Aš labai rimtai susirgau — noriu būti greitesnis“, — pasakoja šių metų „Autoplius Fast Lap“ „Street“ klasės lyderis Mantas Mikuckas.
Jo karjera žiedinių lenktynių trasose prasidėjo tikrai įdomiai ir kiek komiškai. Nusipirkęs BMW E30 „chuligankę“ rimtai svarstė nebelenktyniauti. Pasirodo, važiuoti žiedinėse lenktynėse su „driftui“ ruoštu automobiliu nėra taip paprasta.
„Aš galvojau, kad visiškai nemoku vairuoti. Automobilis buvo lyg pašėlęs bulius, nesuvaldomas. Daviau pabandyti savo draugui lenktynininkui, bet ir jam nesisekė. Sakė, kad nėra vairavęs tokio nevaldomo automobilio. Šiek tiek jį pareguliavus, reikalai pasitaisė, bet BMW vis tiek buvo labai sunku vairuoti. Bet būtent tai ir buvo man geriausia mokykla“, — pasakojo M. Mikuckas.
Mokytis vairuoti reikia žiemą
5-6 kartus automobiliu pasivažinėjęs Kačerginės trasoje, M. Mikuckas suprato — automobilis nėra labai konkurencingas, todėl avantiūristiškai nusipirko „Mitsubishi Lancer EVO VIII“, greitai susirado tinkamas padangas ir jau kitą rytą startavo „Autoplius Fast Lap“ etape.
„Suprantama, rezultatas nebuvo labai geras. Po to atėjo žiema ir aš, užuot patupdęs automobilį garaže, pradėjau dalyvauti įvairiuose slalomuose, sprintuose. Žiemą vairavimas reikalauja daugiau pastangų, įgūdžių, bet tobulėji daug greičiau. Pavasarį Kačerginės žiede mano laikas jau buvo pagerėjęs 5 sekundėmis, nors nieko automobilyje nekeičiau, važiavau su tomis pačiomis padangomis“, — prisiminė lenktynininkas.
Beveik bet kokį automobilį galima tobulinti iki begalybės, pirkti vis modernesnes detales, kol 9-erių metų „Mitsubishi“ taps šimtus tūkstančių kainuojančiu lenktynių bolidu. Visgi, M. Mikuckas pinigus investuoja kitaip.
„Kaskart, kai galvoju, kad negaliu greičiau važiuoti ir noriu tobulinti automobilį, duodu jį profesionalams. Turiu draugų lenktynininkų. Jie mane pasisodina šalia ir „įvažiuoja“ kokias 2 sekundes. Tada supranti, kad su automobiliu viskas gerai, o tau pačiam reikia tobulėti“, — tryško maksimalizmu M. Mikuckas.
Pasitempti verčia profesionalai
Ne kiekviena, pasak pašnekovo, brangesnė detalė ar agregatas padeda rasti taip ieškomo greičio, taip trūkstančios galios.
„Minimalias modifikacijas pasidariau, bet jos greičio neprideda. Įsidėjau geresnius stabdžius ir sudedamus saugos lankus, nes Kačerginėje užsimušti nesinori. Buvau nustebęs, kai įsidėjau geresnius stabdžius — sulėtėjau. Galvojau „va dabar tai lėksiu“, bet laikai mano buvo prastesni. Geresni stabdžiai leidžia vėliau stabdyti prieš posūkius, bet aš bijojau. Reikėjo laiko priprasti“ — kalbėjo jis.
M. Mikuckas žino receptą, kaip, jo nuomone, geriausiai tobulėti ir juo pasidalijo.
„Supratau du dalykus — automobilio modifikacijos nesuteikia tokio pagreitėjimo, kokį suteikia treniruotės. Taip pat geros padangos svarbu. Iš pradžių be reikalo pirkdavau prastesnes, dėvėtas, jų ir daugiau reikėdavo“, — sakė jis.
„Lenktynininkas“ M.Mikucko gyvenimo aprašyme būtų gal tik trečioje eilėje. Prieš sėsdamas prie lenktyninio automobilio vairo, jis vadovauja sėkmingiausiam lietuviškam interneto projektui „Vinted“, šalyje geriau žinomam kaip „Mano drabužiai“, kuris pritraukė apie 87 mln. LT investicijų iš užsienio. M.Mikuckas taip pat su „Ambersail“ jachta perplaukė Atlantą. Bet dabar žiedinės lenktynės įgauna vis daugiau vietos jo gyvenime.
„Yra dalykų, kuriuos gali daryti tik iki tam tikro amžiaus. Reikia susidėti prioritetus. Senstant lėtėja reakcija ir žiedinėse lenktynėse nepavažiuosi. Vėliau galėsiu ir paplaukioti, ir ralyje važiuoti“, — juokėsi M. Mikuckas.
Šeštadienį – į lenktynes
Jau šį šeštadienį Mantas Mikuckas su 79 konkurentais startuos paskutiniame šių metų „Autoplius Fast Lap“ etape. Konkurencija jo klasėje („Street“ red.past.) – itin aštri. Vos ne kiekvienose lenktynėse jis susiremia su labai greitu „Honda Civic“, kurį vairuoja Benas Černiauskas. Ar „Mitsubishi“ aplenks „Honda“? Ar ponas Mikuckas aplenks poną Černiauską? Atsakymus žinosime šeštadienį, Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje.
