Savo mintį jis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“.
Pone Martišiau, kaip turėtume vertinti karą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos?
Kada yra pandemija, migrantų krizė, kitos grėsmės – nėra gerai, kai valstybės vadovai konfliktuoja ir konfliktuoja beveik nesirinkdami priemonių. Kitą vertus, mes turime suprasti, kad tam tikra prasme demokratijoje yra skirtingi valdžios atstovai iš skirtingų partijų, todėl tie galios žaidimai vyksta.
Didžiausia problema, kad ši priešprieša įgavo tokį chronišką momentą, kad jau yra ilga, nesibaigianti. Jau susidarė raizginys, kuris sunkiai išsprendžiamas. Panašu, kad mes matome tik ledkalnio viršūnę, o dar daugiau tų priežasčių yra apačioje.
Matome ir didžiulį visuomenės susipriešinimą bei skilimą. Ar neįvyks kažkas panašaus kaip Rolando Pakso laikais?
Susipriešinimas iš tikrųjų yra didžiulis. Panašu, kad nėra galimybių ir nėra ieškoma išeičių, kaip jį sumažinti. Visos pusės galiausiai taip įsiskaudina, kad net jeigu nieko ir nebus, nebus to Pakso apkalbos procesų, kaip visuomenė į rinkimus mes išeisime ant tiek įsiskaudinusi, su tokiais dideliais randais, kad sutarimo mes nebeieškosime.
Bus mano tiesa arba tu prieš mane. To bendro konsensuso, sutarimo nebus galima rasti, o tai nėra gerai, nes tokiu atveju visuomenė ir valstybė išsiskaido, jai tampa sudėtinga vystytis.
Kam naudingesnis šis galios žaidimas?
Mes turime visuomenės pasitikėjimo politikais reitingus, kurie rodo, kad prezidentu pasitikima daugiau, o Vyriausybe, jos nariais – nepasitikima. Tie reitingai kol kas nėra materializuoti. Tik rinkimai parodys, koks realus jų pagrindas.
Jei mes siūbuojame ir laužome mūsų valstybę, gali nutikti nenumatyta situacija iš išorės, kuri reikalaus bendro susitelkimo, o jo mes jau nebegalėsime turėti todėl, kad mes būsime vienas į kito pusę nenorintys žiūrėti.
Visą pokalbį žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
