– Mantai, ką tik varžėtės su futbolininkais. Kas lengviau – spardyti kamuolį ar darbuotis rankomis ir mėtyti į krepšį?
– Patys matėte, kaip mums sekėsi spardyti. Žinoma, visi geriau dirbame savo darbus, tai, ką darome visą gyvenimą.
– Ar krepšininkai treniruotėse žaidžia futbolą?
– Paskutiniu metu, ypač rinktinėje, nerizikuojame dėl traumų tikimybės. Tačiau galiu atskleisti, kad kai žaidėjai po laisvos dienos jaučiasi sunkiai, futbolas padeda greitai atsigauti. Tai – puikus dalykas mus išjudinti.
– Futbolininkai sakė, kad žiūri krepšį. O krepšininkai futbolą?
– Aišku. Net nėra klausimo. Sergame tiek už futbolininkų klubus, tiek už rinktinę.
– Kai kurie veteranai šiemet atsisakė atvykti į krepšinio rinktinę, o jūs ir Jonas Mačiulis ne. Kodėl?
– Nežinau, galiu kalbėti tik už save. Man čia patinka, gerai jaučiuosi. Smagu žaisti už Lietuvą. Daug metų rungtyniavau ir nematau priežasties to nedaryti. Jei esu sveikas, turėjau nemažai poilsio, kodėl turėčiau nežaisti? Tai – kiekvieno individualus klausimas. Mano situacija tokia.
– Rinktinė jus išrinko kapitonu. Ką jums tai reiškia?
– Žinoma, smagu. Stengsiuosi nenuvilti komandos draugų ir visos rinktinės. Kartą buvau kapitonu, bet į čempionatą taip ir nevažiavau. Svarbiausia – kad visi išvengtume traumų.
– Ar visi sezono metu kamavę negalavimai – užmaršty?
– Viskas gerai.
Galiu pasidžiaugti, kad rinktinės krepšininkai sveiki, gali treniruotis visa jėga. Treneriai mus nudrožė, krūvis, žinoma, labai didelis, bet šioje fazėje tai normalu.
– Ar kapitono pareigos jums kažkas naujo ar, kaip rinktinės senbuviui, nieko baisaus?
– Nemanau, kad kažkas kardinaliai keisis. Vardas yra, gal slegia didesnė atsakomybė, bet spaudimo nejaučiu. Kaip ir minėjau, smagu. Iš esmės darysiu tą patį, ką ir nebūdamas kapitonu.
Roberto Javtoko netektis – didelis smūgis rinktinės atmosferai. Tačiau bandysime kažką klijuoti iš naujo, daryti kitaip. Tikrai nesistengsiu kopijuoti.
– Neseniai buvote jauniausias rinktinėje. Dabar su J. Mačiuliu ir Artūru Milakniu – vyriausias. Koks jausmas, kai esate veteranas?
– Atrodo, ir tu kažkada buvai jaunas žurnalistas. Toks ir jausmas. Keista, žinoma. Ateina žmonės, kurie už tave 10 metų jaunesni. Juokiamės, kad prieš kai kurių krepšininkų tėvus esame žaidę, o dabar rungtyniaujame su jų vaikais. Atrodo, tau pačiam neseniai buvo 20. Tačiau viskas normalu. Visiems taip atsitinka. Natūralus procesas.
– Ilgą laiką buvote vienas rinktinės įžaidėjas, dabar yra Lukas Lekavičius. Ar jis patobulėjęs?
– Be abejo. Net nėra klausimų. Patys matėte, kaip jis ūgtelėjo praėjusiame sezone. Kaip sakiau: kuo rinktinėje daugiau aukšto lygio žaidėjų, tuo mums bus lengviau. Duok Dieve, kad atsiskleistų ne tik Lukas, o atsirastų dar daugiau žmonių, kurie sustiprintų rinktinę.
– Galbūt ir jums bus lengviau, nebereikės žaisti tiek daug minučių?
– Nežinau, dabar atsakyti negaliu. Matysim. Tačiau būtų logiška manyti, kad nebereikės.
– Ar Dainiaus Adomaičio treniruotės labai skiriasi nuo Jono Kazlausko?
– Kažko labai išskirti negalėčiau, nes krepšinio treniruočių nebuvo daug. Susipažinome su deriniais, taktika. Didelio intensyvumo nėra, daugiau dirbame su fizinio pasirengimo treneriu. Dar anksti kalbėti apie panašumus ir skirtumus. Kiekvienas treneris turi savo viziją, idėjas.
– Ar galima sakyti, kad vasara, praleista su rinktine, bus atgaiva po sunkaus sezono Milane?
– Rinktinėje visada išskirtinė atmosfera. Tai – vienas dalykų, kuris traukia čia būti. Žinoma, norėtųsi, kad kažką pavyktų laimėti. Tokiu atveju ir mes, ir visi aplink, kurie už mus serga, būtų patenkinti.
– Skaitome daug skirtingos informacijos apie jūsų ateitį Milane. Kokia situacija iš tiesų?
– Viską skaitau, taip pat, kaip ir jūs, bet nieko nekomentuoju. Grįšiu į Milaną. Klausimų dėl to nėra.
– Ar teko su naujuoju treneriu Simone Pianigiani kalbėti apie jūsų vaidmenį komandoje?
– Ne, kol kas su treneriu nekalbėjau. Prieš kelias dienas gavau informaciją, kad jis nori pašnekėti. Susiskambinsim ir pakalbėsim apie ateinantį sezoną. Visi tikimės, jog jis bus daug geresnis nei praėjęs.
– Vasarą „Emporio Armani“ papildė daug gynėjų. Kaip reagavote?
– Normalu. Reikės išsikovoti vietą tiek jiems, tiek man. Eurolygos komandose yra didelė konkurencija. Tikrai nėra taip, kad į vieną poziciją būtų vienas žaidėjas. Viskas priklausys nuo manęs – ką užsitarnausiu, tą ir gausiu.