Sulaukėme skaitytojos laiško, kuri išreiškė nerimą dėl savo vaiko, kuris nenori vasarą skaityti knygų iš privalomojo kūrinių sąrašo.
„Pasibaigus mokslo metams mokytoja davė ilgiausią sąrašą rekomenduojamų skaityti kūrinių, tačiau ką daryti, jeigu mano vaikas iš vis nenori skaityti? Kokią knygą bepasiūlysi – sako „o ne, tik ne tai“ ir vietoje to labiausiai nori leisti laiką su kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu. Bandėm nustatyti privalomą skaičių puslapių per dieną, bet nuo to tapo tik blogiau. Ką reikėtų daryti?“
Atsako vaikų psichologė Asta Blandė.
Klausimas, kaip vasarą paskatinti vaiką atsiversti knygą, neabejotinai didesnį galvos skausmą kelia tėveliams, o ne jų atžaloms.
Kad ir ką lieptų mokytojai, vaikams vasara yra judrių žaidimų lauke ir nerūpestingų atostogų metas. Kaip sudominti vaikus, kad jie paimtų į rankas ne tik išmanųjį telefoną ar dviračio vairą, bet ir knygą, pataria vaikų psichologė ir leidyklos „Šviesa“ knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ bei „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ bendraautorė Asta Blandė.
Rodykite pavyzdį. Neretai tėvai pamiršta, kad vaikas seka suaugusiojo pavyzdžiu. Vengdami atsiversti knygą ir pasinerti į jos puslapius, parodome, jog ši veikla nėra įdomi.
Jei tėvai po darbo renkasi televizorių ar kitą užsiėmimą, kuris nereikalauja susikaupimo, tuomet ir vaikai verčiau mėgaujasi interaktyviomis veiklomis ekranuose.
Pabandykite pasiūlyti vaikui skaityti drauge – kiekvienam savo knygą. Taip praleisite laiką kartu, o vaikas jausis ypatingu jūsų laisvalaikio draugu. Pagalvokime patys kaip jaustumėtės, jei jus kažkas pasodintų su knyga, o pats tuo metu netoliese linksmintųsi?
Suteikite skaitymui prasmę. Skaitymas lavina šiandienos žmogui nepaprastai svarbius įgūdžius – kūrybiškumą ir vaizduotę. Skaitantys žmonės turtina savo žodyną, o tai padeda sklandžiau reikšti mintis ir įveikti bendravimo barjerus. Tėvai turi unikalią galimybę padėti vaikams suprasti šią skaitymo naudą, nes „skaitymas tik dėl skaitymo“ yra beprasmis.
Literatūra yra galinga jėga, kuria pasinaudojus su vaiku galima pasikalbėti netgi pačiomis nepatogiausiomis temomis. Pasakokite apie tai, ką perskaitėte jūs, dalinkitės knygų sukeltomis emocijomis.
To paties klauskite ir mažojo skaitytojo – ką jis sužinojo, ką atrado, ką išmoko? Tai ne tik padės geriau suprasti literatūros prasmę, bet ir mokys sklandžiai bei argumentuotai išreikšti savo mintis.
Nepaverskite skaitymo bausme. Jei norite, kad vaikas skaitytų, nesiekite šio užsiėmimo su blogomis ir neigiamomis emocijomis. Gaila, tačiau tėvai dažnai paverčia skaitymą bausme arba nemalonia kasdiene pareiga. Pavyzdžiui, vieni tėvai, vaikui per ilgai žaidus kompiuteriu, reikalauja „atidirbti“ skaitant daugiau.
Kiti per dieną liepia perskaityti ne mažiau 10 psl. literatūros. Juk tikriausiai ir jūs nesugalvotumėte į rankas savo noru paimti bausmės „įrankį“? Pratinti vaikus prie skaitymo derėtų ne reikalaujant, o draugiškai siūlant. Pakeiskite žodžius „reikia“ ar „privalai“ patarimu „siūlau pabandyti“.
Tai nesukels atmetimo reakcijos, bet gali pažadinti smalsumą. Juk kartais užtenka mažo ir išmintingo „stumtelėjimo“, kad vaikas susidomėtų pasakojimu ir noriai kibtų į knygą.
Užimkite vaiką kuo įvairesne veikla. Vaikams neretai sunku ilgesnį laiką sutelkti dėmesį, o tai svarbi kokybiško skaitymo sąlyga. Geriausias receptas ugdyti dėmesingumą – kasdienės veiklos įvairovė. Vasaros dienoje turi tilpti ir pasyvus poilsis, ir mąstymo užsiėmimai, ir kūrybiškumą lavinanti veikla, ir judrūs žaidimai.
Tuomet ir laiko bei motyvacijos keliems ar keliolikai puslapių per dieną rasti bus lengviau, o skaitymas taps natūrali dienos dalis. Ypač svarbi kūrybinė veikla, tokia kaip, pavyzdžiui, piešimas ar muzikavimas, nes pažadintos intelektinės ir kūrybinės galios motyvuoja naujiems ieškojimams ir skaitymui.
Taikykite skirtingas strategijas vaikams ir paaugliams. Tėvai per pirmuosius septynerius vaiko gyvenimo metus į jo asmenybės „lagaminą“ gali sudėti daugiausiai svarbių gyvenimo nuostatų ir vertybių. Vėliau jame lieka vis mažiau vietos jų įtakai, o „lagaminas“ galiausiai po truputį užsiveria.
Todėl verta mažuosius pratinti prie skaitymo dar iki jiems išmokstant skaityti savarankiškai – skaitant jiems pasakas ar kartu domintis lavinimo knygelėmis. Tėvai turėtų būti mažųjų palydovai, padedantys pasirinkti ir aptariantys pasirinkimus, kurie, kas skatina tobulėti ir ugdo vertybes.
Tuo metu paaugliams svarbu prasmė santykiuose, moksle, gyvenime. Be to, jie labiau už viską trokšta laisvės. Suaugusieji turėtų priimti jaunuolio skaitymo eksperimentus.
Neskubėkite kritikuoti paauglio pasirinkimų skaityti vieną ar kitą knygą teigdami, jog tai laiko gaišimas. Žmogus bręsta ir supranta apie gyvenimą susidurdamas tiek su palankiais, tiek su nepalankiais pasirinkimais ar sprendimais. Leiskite bandyti ir vertinkite klaidas... Jei norite, kad lavėtų tiek paauglio asmenybė, tiek jo literatūrinis skonis.
