deja, bet turbūt čia yra laikas jūsų istorijoj dėti tašką. Užsimezgęs vaikelis niekur nedings (ir neduok Dieve dabar linkėti jam kur pradingti, neišgyventi ar dar kaip!). Taigi - vaikelis bus. Negalėsi ištrinti jo iš savo gyvenimo (nebent galutinai nebebendrautum nei su seserim, nei su tevais (juk jie - to būsimo vaikučio seneliai). O kaip gi tu galėtum kurti ir tikėtis sau gražios šeimos, kurią laimintų ir tėvai, kai tuo tarpu sesers vaikas augtų be tėčio. Tiesiog čia kažkas nesueitų ir tiek. Nu niekaip. Negalėtų tas vyras būti geru tėčiu tavo vaikams, ana aikelį palikęs, ištrynęs, juolab, kad tas anas vaikelis visad netoliese būtų. Tokie mano pirminė nuomonė. Ir vis dėlto, gyvenimas yra gyvenimas, jis keistas, nieko čia nėra iki galo aišku. O gal, susėdus ir galutinai nuoširdžiai pakalbėjus su vyru, išsiaiškintum daugelį dalykų: gal jis iki begalybės gailisi to, kas įvyko, gal jis ir tavo sesuo niekaip nenori nė pagalvoti apie kažko bendro kūrimą vien dėl būsimo vaikelio, gal nepaisant to, ar jūs su vyru skirsitės, ar ne, tavo sesuo vis tiek pasiryžus auginti vaiką viena ir pan. Kas ten žino. kalbėkitės, niekas kitas čia nieko neišaiškins..