Tam, kad mylėtum kito žmogaus kvapą, pirmiausia reikia mylėti tą žmogų. Artimo, brangaus žmogaus kūnas skleidžia ne tik jo kvapą, bet ir alsuoja ramybe bei saugumu
„„Man patinka tavo kvapas“ – išgirdusi tai pirmą kartą, pasimečiau“, – internetiniame žurnale psycologies.ru spausdinamame straipsnyje prisimena 34-erių Žanna. – Tačiau vėliau supratau, kad jie reiškė, jog esu geidžiama. Tai buvo labai intymus ir net šiek tiek šokiruojantis meilės prisipažinimas!“ O kartais nutinka ir kitaip. 28-erių Antonas prisimena merginą, su kuria pažintis nutrūko būtent dėl kvapo. „Susipažinau su mergina naktiniame klube. Ji buvo labai simpatiška. Kai paryčiais mes atsidūrėme lovoje, jos oda „kvepėjo“ prakaito, alkoholio ir rūkalų mišiniu. Erekcija dingo, o aš negalėjau pasakyti, kad viską sugadino jos kvapas.“
Bekvapis pasaulis
Kodėl dažnai vis dar sunku kalbėti apie tai, kas būdinga mums visiems: apie kūno kvapą? Todėl, kad, pasak antropologo ir filosofo Anniko Le Gerero, mes gyvename „dezodoruotame“ pasaulyje. Civilizuotas gyvenimas daro mus jautrius viskam, kas „blogai kvepia“, visiškai užkirsdamas kelią mūsų uoslės raidai.
„Blogas kvapas“ reiškia higienos nepaisymą, o žodis „prakaituotas“ tapo nešvarumo sinonimu. „Blogas kvapas mūsų visuomenėje asocijuojasi su moraline nešvara“, - teigia kitas antropologas Davidas Le Bretonas.
Parduotuvėje, visuomeniniame transporte, biuro kabinetuose – visur svetimi kvapai įsiveržia į mūsų erdvę, net neklausdami leidimo. Būdami civilizuoti žmonės, kuo giliau stengiamės paslėpti mūsų gyvuliškąją dalį.
Jaudinantys lašai
Tiesa, kartais mumyse nubunda žvėris, nusikratęs visų kompleksų. „Aš nekenčiu prakaito kvapo, - prisipažįsta 30-metė Lera. – Tačiau sekso metu jis mane jaudrina.“ Prakaito lašeliai ant odos tarsi pasako apie malonumo, kurį patiria partneris, stiprumą. Jie liudija apie atsidavimą. „Mano draugas teigia, kad iš visų jo pažįstamų moterų mano kvapas stipriausias, - sako moteris. – Tačiau tai jo neatstumia, greičiau priešingai...“
Visiško artumo atmosferoje „lengvas kvapelis“ negali trukdyti. Atviri pokalbiai padeda partneriams atskleisti vienas kito seksualumą. „Mano vyras kartą pasakė, kad mano intymi vietelė kvepia kažkuo saldžiu, it vaisiais ir tai jam žadina geismą, - pasakoja Marina. – Po to aš nustojau jaustis nepatogiai, kai mes užsiiminėjame oraliniu seksu.
„Intymios išskyros galbūt ir atlieka aistrinamąją feromonų funkciją, - teigia neuropsichologas Žeraras Brandas. – Geismas, jausmai padeda priimti ir pamilti partnerio kvapą, tačiau negali pašalinti mūsų pačių kompleksų. Štai Lera jau priprato prie „rytinių“ partnerio kvapų, tačiau pati visuomet pabunda anksčiau ir skuba išsivalyti dantų dar prieš pirmąjį bučinį.
„Man tai atrodo mandagumo apraiška“, - aiškina moteris. Nepaisant to, kad prakaito kvapas ją jaudina, Leros rankinėje visuomet yra šlapių servetėlių pakelis, net būdama viena namuose ji naudoja dezodorantą, o važiuodama gimdyti ji neįsivaizdavo, kad galima apsieiti be makiažo ir kvepalų.
Kas tai – noras visuomet gerai atrodyti, rūpinimasis savimi? Ar tokia kvapų maskuotė reikalinga tam, kad kitiems nesukelti minčių apie seksą, kuris dėl kokių nors priežasčių yra nepageidaujamas?
Artimo kvapas
Tam, kad mylėtum kito žmogaus kvapą, pirmiausia reikia mylėti tą žmogų. Artimo, brangaus žmogaus kūnas skleidžia ne tik jo kvapą, bet ir alsuoja ramybe bei saugumu. Mes jį įkvėpiame taip tarsi jame būtų ištirpę švelnumas. „Tu kvepi vyru“, - kartais savo draugui sako Lera. Tai specifinis kvapas, kurį pakankamai sunku apibūdinti žodžiais. „Už uoslę atsakinga ta mūsų smegenų dalis, kuri daugiau susieta su emocijomis ir atmintimi nei su kalba“, - Teigia Žeraras Brandas.
Kvapas – raktas nuo mūsų prisiminimų. Net ir praėjus dešimčiai metų užuodę pažįstamą kvapą, prisiminimai mūsų atmintyje bus ryškūs – tarsi viskas tarsi kartosis čia ir dabar. „Tai nutiko Kryme. Man tada buvo šešeri. Buvo šiltas vakaras. Mes sėdėjome lauke, o viena mamos draugė maitino dukrytę krūtimi. Pastebėjusi, kad aš ją stebiu, moteris pašmaikštavo: „Nori pamėginti? Aš ir dabar atsimenu, kaip tuomet kvepėjo ta „mamytė“ Moters krūties kvapas mane jaudina iki šiol“ – pasakoja Gergijus, praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų.
