Pasak R. Petrausytės, darbą su motinyste suderinti nėra lengva, tačiau viskas – įmanoma.
„Man-go“ grupės narė atviravo, kad visai nesijaučia, jog buvo pertrauka nuo koncertų: „Nesijaučia jokios pertraukos, nes esame komanda, kurią sieja ne tik „muzikiniai“ reikalai, bet ir nuoširdi, žmogiška draugystė. Komandoje yra žmonės, su kuriais bendrauju jau daugiau nei du dešimtmečius. Mes suprantame vienas kitą ir jaučiame vienas kitą be žodžių. Tai beveik tas pats, kas nematyti draugų ilgą laiką, o susitikus bendrauti taip, lyg išsiskyrę būtume vakar. Taigi jausmas puikus – net neabejoju, kad tą patį jausmą širdyje į mūsų koncertus atsineš grupės mylėtojai. Darbus pradėti ne tik kad nesudėtinga, o tiesiog laukiame nesulaukiame, kada tai prasidės.“
Tiesa, veikli moteris geba puikiai suderinti darbą su motinyste, o tam padeda ir jos vyras. „Derinti darbus su motinyste yra visada sunku. Ypatingai tuomet, kai norisi, kad nė viena sritis nenukentėtų. Mano vyras darbine prasme yra valandų neskaičiuojantis ir labai užimtas žmogus. Bet tai yra normalu, kuomet vysto savo veiklą. Todėl pagrinde mergaitėmis rūpinuosi aš. Esant reikalui mes tampame puikiais žonglieriais – vienas išmeta į orą, kitas sugauna. Arba atvirkščiai. Svarbiausia, kad niekas nenukristų ant žemės“, – šypteli ji.
Paklausta, ar neprieštarautų dukrų pasirinkimui tapti atlikėjomis, ši atviravo, kad tik viena dukra yra linkusi į muzikos sferą: „Aš pritarsiu bet kuriam dukrų pasirinkimui, kad tik jos atrastų savo laimės formulę ir mylėtų tai, kuo gyvena. O kol kas panašu į tai, kad mažoji dukra Amėja (2 metai 9 mėnesiai) labiau linkusi gyventi su daina. Kuomet išgirsta „Man-go“ dainas, ji sako: „Mama dainuoja, o Amėja šoka“ ir tada pradeda šokti ir kviesti sesę Andrėją (9 metai) šokti kartu.“
Tęsdama pokalbį apie dukras, grupės „Man-go“ narė pasakojo, jog jas sieja itin artimas ryšys, tačiau retkarčiais reikia pabūti ir griežta mama. „Aš tiesiog labai myliu abi mergaites ir noriu dalyvauti jų gyvenimuose kiek įmanoma daugiau. Vyresnėlės gyvenimas verda mokykloje, draugų rate, bandant pažinti save ir vystant socialinius santykius su bendraamžiais. Aš labai laiminga, kad kol kas ji mane įsileidžia į savo pasaulį, atvirauja su manimi. Aš taip pat stengiuosi būti su ja atvira. Kartais net per daug. Kartais tenka būti tiesiog griežta mama, kad parodyti pareigų ir disciplinos poreikį gyvenime. O mažylė – tikras energijos sprogimas. Jos pilna visur. Ir jai reikia visų šeimos narių – mamos, sesės, tėčio“, – kalbėjo ji.
Rima neslėpė ir to, jog nėra tokių vaikų, kurie retkarčiais nerodo „ožiukų“: „Ko gero auklėju taip pat, kaip auklėjo mane. Su vyresnėle esame sutarusios ir bandome laikytis strategijos, kad visų pirma padaromi darbai, o tik po to poilsis ir pramogos. O su mažylės audringu charakteriu ir ožiukais pavyksta susitvarkyti tik tariantis gražiuoju. Nes keliant balsą, ožiukai tik stiprėja.“
Baigdama pokalbį apie sceną bei šeimą, ši užsiminė ir apie naujus iššūkius gyvenime – pradėjo studijuoti kineziterapiją. „Kineziterapijos sritis domino mane visada, o pasitaikius galimybei, nusprendžiau į ją labiau pasigilinti. Kaip jau ir minėjau anksčiau, dideliame gyvenimo tempe svarbu būti puikiu žonglieriumi – laiku išmesti, laiku sugauti ir neleisti niekam nukristi ant žemės. Tai tikrai įmanoma išsiugdyti“, – baigdama pokalbį sakė ji.
Linksmi žaidimai, atviros istorijos ir netikėti prisipažinimai – jau šiandien, 19.30 val. laidoje „Gero vakaro šou“ per TV3!
