Idėja apie tokius papuošalus moteris sužinojo, kai pati pradėjo ieškoti informacijos, kaip būtų įmanoma įamžinti motinos pieną. Tuomet moteris atrado, kad JAV tokie papuošalai jau gaminami kelerius metus.
Moters neatbaidė net tai, kad užsienyje šie papuošalai sulaukė labai įvairiapusiškų vertinimų, tad prieš maždaug 3 metus ji pradėjo mokytis, kaip juos kurti.
„Niekas nemoko, kaip juos kurti, o tas, kas atranda tinkamą būdą, taip pat iki galo neatskleidžia visos informacijos. Jei patikrintumėte internete pilna informacijos apie gamybą, bet ir ji ne nuo A iki Z“, – šypteli ji.
Lolita sako, kad pati prieš pradėdama kurti papuošalus, su juvelyrika buvo susijusi tik tuo, kad jos tėtis neabejingas menams – tapo, groja gitara ir tarsi iš nieko sugeba sukurti kažką gražaus, tad moteris šypteli, kad tikriausiai kūrybinę gyslelę ir paveldėjo iš jo.
Užsakinėja ne tik moterys
Pasak moters, paskelbus apie šiuos išskirtinius papuošalus pirmojo užsakymo laukti ilgai nereikėjo. Pirmiausiai ją užplūdo srautas žinučių su klausimais ar tai įmanoma, o tada sekė vienas užsakymas po kito.
„Pienuką mamos siunčia paštu, jeigu gyvena užsienyje, arba paštomatu. Ateina tikrai gana greitai, kartais vos per vieną dieną. Reikia 5–10 ml pienuko, o gamyba užtrunka iki 4–5 savaičių. Kiekvienam papuošalui skirtingas laikas, bet dažniausiai iki 4 savaičių. Kurti galima beveik viską, tik vieni papuošalai gana nesunkiai sukuriami, o prie kito reikia dirbti ilgai ir labai kruopščiai, atsargiai“, – pasakoja Lolita.
Kiekvienas klientas moteriai atrodo labai svarbus, todėl ji stengiasi bendrauti taip, kaip norėtų, kad bendrautų su ja.
„Kaip aš sakau, jei jau gaminu papuošalą iš tokio jautraus dalyko, mes jau tam tikra prasme suartėjame“, – šypteli moteris.
Papuošalų kūrėja sako, kad į ją kreipiasi ne tik mamos, bet ir jų vyrai, sesės, draugės, močiutės. Moteris sulaukia nemažai užsakymų, tačiau nesijaudina dėl to, kad gali atsirasti kitas žmogus kuriantis tokius pat papuošalus.
„Dėl konkurencijos – aš visai apie tai negalvoju, savo mintis nukreipiu į daug geresnius dalykus – kūrybą, augimą, progresą, nes tikiu, kad mintys materializuojasi, ką mąstai, tą ir pritrauki. Kitą vertus, konkurencija, jei į ją pažiūrėti iš gerosios pusės, ji taip pat neleidžia užmigti ant laurų, skatina pasitempti, sukurti kažką naujo, kažką įdomaus, nesikartoti. Kadangi esu pirma pradėjusi Lietuvoje šią veiklą, tikiu, kad originalas vis tik yra originalas“, – sako papuošalų kūrėja.
Su klientėmis sieja ypatingas ryšys
Pasak Lolitos, dėl savo kuriamų papuošalų sulaukia įvairių – vieni žmonės supranta, palaiko, skatina geru žodžiu, žavisi darbais.
„Kitiems galbūt tai nelabai suprantama, ypač vyrams, nors drąsiai galiu sakyti, kad ne visiems – kiti žmonoms perka, kas man yra labai gražu, nes vadinasi tikrai supranta, koks jautrus ir svarbus prisiminimas yra tame pieno lašelyje.
Vieni būna taktiški, kiti priešingai – dažnai išgirstu, kad pradžioje žiūrėjo atsargiai į šią idėją, o paskui suprato, kad vis tik tai labai prasminga kūryba ir užsisako“, – pasakoja ji.
Šio darbo metu Lolita su mamomis sukuria ypatingą ryšį ir išgirsta įvairių istorijų, kurios ne visada būna su laiminga pabaiga, nes kai kurių vaikučiai serga, o kai kurios moterys tokius papuošalus daro mirusio vaikelio atminimui. Taip pat pasitaikė atvejų, kai moteris kūrė papuošalus nemokamai.
„Labai smagu, kai mama grįžta, nes susilaukė dar vieno vaikelio, pasakoja savo gyvenimo istorijas. Aš nesu UAB – mano bendravimo kultūra labai žmogiška, šilta, ne dėl to, kad pirktų, nes niekada neįsiūlinėju prekės, visada esu už tai, kad tai būtų žmogaus sprendimas. Man svarbi emocija, esu ir dykai kūrusi, nes ne viskas remiasi tik pinigais.
Tad tikiu, kad dėl emocijos mamos atsiveria, jaučiasi saugiai. Smagu, kai kuri papuošalą, o išsikalbėjus pasirodo esame lyg ir pažįstamos, arba turime bendrų draugų, ar net vėliau susitinki gatvėje ir jau atpažįsti, kad čia tas pats žmogus, būna prieina pakalbina, labai smagu“, – atvirauja Lolita.
Talismanas iš savo pačios pieno
Moteris sako, kad ji pati turi pasigaminusi sau auskarus ir pakabutį ant kaklo. Auskarus ji jau laiko savo sėkmės talismanu. Šiuos papuošalus ji susikūrė, nes žindymas, pasak jos, yra be galo svarbus laikas ir mamos, ir vaiko gyvenime.
„Tai, kad žindymas tik vaiko mityba – labai siauras požiūris. Žindymas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo etapų, kuris kuria stiprų, glaudų ryšį su mama. Vaikui tai ramybės uostas, saugumas, šiluma.
Labai norėčiau, kad apie tai būtų kalbama kuo daugiau ir palaikomos mamos, kurios žindo. Kad nebūtų skatinama nutraukti maitinti 3–6 mėnesių ar 1 metų vaikutį ir būtų pamiršta įsisenėjusi stigma, jog tokiam „dideliam“ vienerių metų vaikui pienas niekuo nebenaudingas, nes taip visiškai nėra, pienas kinta ir auga kartu su vaiku, jis visada geriausias pasirinkimas. Galų gale tai ir vaistas, apsauga tiesiogine prasmę“, – įsitikinusi Lolita.
