Prieš kelerius metus JAV prasidėjo mamų verslininkių era. Veiklios moterys, nenurišdamos prijuosčių ir nenutoldamos nuo lopšio, ėmė vadovauti sėkmingai veikiančioms įmonėms. Nuo amerikiečių neatsilieka lietuvės mamos.
Vaikus auginančios mamos pastaruoju metu vis dažniau prabyla apie savą verslą. Išėjusios vaiko priežiūros atostogų ir pailsėjusios nuo įprasto darbo moterys nebenori grįžti prie įprastos rutinos ir imasi kurti savo įmones.
Trūko kantrybė?
Reda Viršutytė asmeninio verslo patirtį kaupia pirmą mėnesį. Moteris įkūrė logistikos įmonę ADRA R.
„Idėją pagimdė gyvenimas, – apie sprendimą dirbti sau pasakojo R. Viršutytė. – Šešerius metus dirbau logistikoje, o tada išėjau auginti vaikučio. Prieš pat baigiantis vaiko priežiūros atostogoms buvau grįžusi į senąjį darbą, spėjau jį pakeisti į kitą, žvalgiausi kitų įmonių pasiūlymų.“
Anot R. Viršutytės, darbo pasiūlymų rinkoje gausu, tačiau sąlygos netenkino. „Per tuos metus, kol prižiūrėjau vaiką, pasikeitė atlyginimų sistema, – kalbėjo R. Viršutytė. – Jei būčiau dirbusi kaip ir anksčiau, be pertraukos, gal nebūčiau pagalvojusi apie savą verslą, tačiau gavusi progą pailsėti, spėjau pažvelgti į viską kitomis akimis, įvertinti savo poreikius.“
Ji prisipažino, kad jau po trijų mėnesių darbo sename darbe suprato nebenorinti dirbti „kažkam“, o paskutiniu kantrybės lašu tapo darbdavio pastaba, esą ji – per brangi darbuotoja, galėtų dirbti už mažesnį atlyginimą. „Pamaniau: jei turiu kažkam tarnauti už mažiau, galiu dirbti sau ir užsidirbti žymiai daugiau niekam nepriklausydama“, – prisiminė moteris.
Pažįstama sritis
R. Viršutytė įmonę įkūrė internetu. „Viskas įvyko neišeinant iš namų, išskyrus vizitą į Registrų centrą ir į banką, – šypsojosi R. Viršutytė. – Vienintelis tokio būdo minusas, kad įmonė registruojama steigėjo namų adresu, tai reiškia, kad turi turėti nuosavybę. Man pasisekė.“
Verslininkė pasakojo, kad galėjo pradėti dirbti iš karto, nes šiame darbe nereikalinga speciali įranga ar patalpos – tik telefonas, internetas, kompiuteris ir seni ryšiai. „Neužsiėmiau tuo, ko neišmanau, – atskleidė moteris. – Logistikos sferą pažįstu, dirbau joje daug metų, esu pelniusi gerą vardą ne tik kaip įmonės atstovė, bet ir asmeniškai. Todėl nėra svarbu, kai skambinu ir kreipiuosi kaip didelės įmonės darbuotoja ar įmonės savininkė.“
Klientai kitą dieną
R. Viršutytė prisipažino, kad pirmieji klientai atsirado jau kitą dieną sukūrus įmonę. „Ieškai kontaktų, visiems skambini, praneši apie save, kokias paslaugas siūlai. Nesėdėjau ir nelaukiau“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris dar negali pasigirti ypatingu pelnu. „Dirbu dar neilgai, todėl atgalinio ryšio, grąžos, dar nejaučiu, bet matau perspektyvą. Pavyzdžiui, dirbdama kam nors, kad gaučiau reikiamą atlygį, turėčiau išvežti, tarkim, 60 krovinių, dirbdama sau turiu padaryti trečdaliu mažiau. Ir dar galiu turėti laisvą darbo grafiką“, – pranašumus vardijo verslininkė.
Planuoja plėtrą
Paklausta, ar užtenka laiko šeimai, R. Viršutytė nusijuokė. Laiko trūkdavo, anot jos, tuomet, kai teko dirbti aštuonias valandas per dieną. „Kai dirbi sau, darbus gali planuotis: gali per dvi savaites užsidirbti mėnesio atlyginimą, o kitas dvi savaites skirti šeimai, o jeigu matai, kad trūksta, gali savaitę padirbėti iki vakaro, bet kitą savaitę atsigriebti“, – džiaugėsi moteris.
Verslininkė pasakojo, kad vyras ją seniai skatino imtis savo verslo ir dabar padirbėjusi vos mėnesį jau drąsiai gali sakyti, kad planuoja įmonę plėsti. „Neplanuoju didelės įmonės, tačiau manau, kad įmonė iki dešimties žmonių – pats tas. Iš pradžių maniau, kad nesusidorosiu, bus baisu, tačiau pradėjus žingsnis po žingsnio baimė išnyksta“, – atvirai pasakojo R. Viršutytė.
Bankai nefinansavo
Lolita Šileikienė taip pat nusprendė imtis nuosavo verslo sulaukusi trečio vaiko. Prieš metus ji įkūrė rankų darbo papuošalais ir papuošalų gamybai skirtomis detalėmis prekiaujančią įmonę „Stiliaus harmonija“. „Išėjau vaiko priežiūros atostogų ir atsirado laisvesnio laiko, – prisiminė pradžią netrukus 40 metų sulauksianti L. Šileikienė. – Tuo metu visi aplink pradėjo gaminti papuošalus, kažką kurti – aš taip pat. Ir supratau, kad nėra detalių pasirinkimo, tada gimė idėja kurti savo įmonę.“
Pagrindine problema tapo bankų nenoras finansuoti kuriamo verslo. „Bankų atstovai tvirtino, kad mūsų verslo idėja atrodo nepatikima. Teko skolintis iš savų“, – pasakojo L. Šileikienė. Dabar įmonės filialai yra Vilniuje ir Utenoje.
Investicijos dar neatsiperka
Paklausta, ar gali šiandien džiaugtis rezultatais, moteris neskubėjo atsakyti. „Dabar sekasi neblogai, – pasakojo L. Šileikienė. – Pirmiausia pradėjome nuo interneto parduotuvės, tačiau tai nepasiteisino. Tada įkūrėme parduotuvių prekybos centruose. Iš to, ką gauname, galime išlaikyti parduotuves, sumokėti darbuotojams, atsivežti prekių. Į skolas nelendame, bet kada atsipirks investicijos, nežinome.“
Šių metų pabaigoje baigiasi moters vaiko priežiūros atostogos, todėl dabar ji svarsto, ar grįžti į senąjį darbą, ar toliau plėsti verslą. „Jeigu verslas būtų pelningas, nedvejodama likčiau dirbti čia, kol kas turiu galimybę pagalvoti iki gruodžio pabaigos“, – sakė verslininkė.
Verslu tapo pomėgis
Savo verslo istoriją papasakojo ir dviejų vaikų mama Gabrielė. Jos pavardės ir įmonės pavadinimo neskelbsime, nes įstatymiškai mamos negali turėti darbo ar verslo santykių, kol gauna pašalpą. Kone penkerius metus vaiko priežiūros atostogose esančiai Gabrielei mintis apie nuosavą verslą kilo prieš ketverius metus. „Pradėjau nuo savo pomėgio – kelionių, – pasakojo Gabrielė. – Įkūriau interneto tinklalapį, kuriame aprašiau aplankytus kraštus, įspūdžius, ir pasisiūliau planuoti savarankiškas keliones. Po truputį ėmė kreiptis žmonių, vėliau atsirado partnerių iš Indijos.“
Kol kas to, ką uždirba, moteriai neužtenka poreikiams patenkinti, tačiau ji nenusimena: „Mano tikslas dabar intensyviau pradėti dirbti, kad gaučiau daugiau pajamų ir nereikėtų grįžti į senąjį darbą. Savas verslas daug maloniau – gali planuoti, ką nori daryti, skirti laiko šeimai.“
Savos kelionių agentūros kurti Gabrielė neplanuoja, didesnę perspektyvą mato kitoje – tinklinės rinkodaros srityje. „Ši sritis – ne tik galimybė imtis verslo pačiam, bet ir tobulėti, mokytis, išmokti vadovauti“, – entuziastingai kalbėjo mama verslininkė.
FAKTAI
Šeimyninis verslas
„PricewaterhouseCooper“ atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, 48 proc. šeimyninio verslo atstovų pareiškė, kad praėjusiais metais išaugo jų siūlomų prekių ir paslaugų paklausa, 16 proc. tvirtino, kad paklausa išaugo „reikšmingai“.
67 proc. šeimyninio verslo kūrėjų tvirtina, kad šeimos verslo modelis padėjo jų įmonėms išgyventi krizę.
Tyrėjų duomenimis, tik 30 proc. šeimyninių įmonių išgyvena valdytojų kartų pasikeitimą.
35 proc. šeimyninio verslo atstovų tvirtina, kad sumažėjo jų pajamos. Per praėjusius metus šis skaičius padidėjo 17 proc.
