Marijampolietė Ernesta Č. (28 m.), teisėsaugininkų vadinama vaiko pagrobėja, pati tikina esanti tik mama, per vėlai suvokusi motinystės misiją. Ji siekia susigrąžinti teisę pati auginti vieną iš keturių savo dukrelių, nors Ernestai motinos valdžia neterminuotai apribota per teismą.
Abi strigo oro uoste
Neseniai žinių tarnybos išplatino skandalingą pranešimą apie Kauno oro uoste pasieniečių sulaikytą iš lėktuvo ką tik išlipusią marijampolietę, kuri nuo sausio pabaigos buvo įtariama pagrobusi 7 metukų mergaitę ir todėl ieškota. Kartu iš Birmingemo (Anglija) tąkart atskraidinta ir pati mergaitė – ji perduota jau laukiančiai Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovei.
Ši informacija intrigavo. Spėliota, kokiomis aplinkybėmis mažametė galėjo būti pagrobta ir kodėl ji parvyko kartu su pagrobėja. Net įsivaizduota, kad mažylę buvo priversta pargabenti kokia nors psichikos ligonė, bandžiusi pasisavinti svetimą vaiką, ar nusikaltėlė, galbūt išaiškinta dėl slaptos prekybos žmonių organais.
Oro uoste lauktos parvykėlės tuoj buvo išskirtos. Mažylė greitai pateko į savo močiutės, atvykusios kartu su VTAS atstove, glėbį, o pagrobėja atsidūrė pasieniečių rankose. Iš pastarosios skubiai buvo paimti jos dokumentai, kuriuos leista turėti tik skrendant, įformintas sulaikymas, įvyko jos pokalbis su Marijampolės policininkais, taip pat atvykusiais perimti įtariamąją. Ši parą praleido areštinėje.
Per ilgai neparvežė
Dabar jau patiksliname, kad pagrobėja Ernesta Č. ir jos atskraidinta mergytė – to paties kraujo motina ir duktė. Tik ši motina – tokias įprasta vadinti „gegutėmis“ – savo dukrelės niekada neaugino. Nuo pat kūdikystės mažylės Tinos (vardas pakeistas) oficiali globėja buvo jos tikra močiutė, Ernestos mama Džiuljeta K. (46 m.). Ši niekada nedraudė dukteriai matytis su Tina, bet pasimatymai būdavo itin reti, nes Ernesta jau kelerius metus gyvena Anglijoje. Kai ji vis parvykdavo į Lietuvą, motinos bute matydavosi su Tina. Beje, ši savo gimdytoją vadina vardu, nes mama jai – globojanti močiutė.
Motinystės teises teisme „palikusiai“ Ernestai, parvykdavusiai į gimtinę, jos motina leisdavo kartu kur nors išsivesti ir Tiną. Ne kartą leido ir išsivežti paviešėti į Angliją. Tačiau šių metų sausio 24-ąją Ernesta, išsivedusi Tiną neva aplankyti kitos neauginamos dukrelės, nesugrįžo nei tą dieną, nei kitą, nei po savaitės ar mėnesio.
Vėliau tik SMS žinute Ernesta pranešė, kad ji ir Tina – Anglijoje. Mažylės globėja kreipėsi į policiją, o pareigūnai pradėjo tyrimą dėl vaiko pagrobimo ir paskelbė tarptautinę Ernestos ir Tinos paiešką.
Kai Anglijos policija surado ir sulaikė Ernestą Londone, netrukus teismo sprendimu ją įpareigojo gražiuoju grąžinti mergytę globėjai į Lietuvą, nes antraip abi būsiančios skraidinamos priverstinai, o Ernestai teksią padengti brangios kelionės išlaidas. Ernesta sutiko.
Dviejų bylų veikėja
Dabar Ernesta Č. laukia, kuo bus baigtas jai iškeltos bylos dėl vaiko pagrobimo tyrimas. Šį kaltinimą kategoriškai neigianti moteris tikina, jog dukrelę buvo išsivežusi tik todėl, kad norinti pati ją auginti. Esą mergaitei Anglijoje jau buvusios sudarytos palankios sąlygos: aprūpinta kasdienybė nuomojamame bute, užsiėmimai vietos mokykloje, nauji draugai ir įspūdžiai.
Ernesta neslėpė supratusi, kad per teismą iš jos kadaise paimta dukra turėtų gyventi su savo globėja, bet sakė nepamaniusi, kad globėja, jos motina, galinti taip skandalingai kovoti dėl globojamos anūkės ir „pakišti“ tikrą savo dukterį.
Jeigu bus pripažinta, kad dukrelę buvo pagrobusi, Ernestai gali būti paskirtos įvairios bausmės – nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo (iki 2 metų).
Marijampolės teisme jau pradėta nagrinėti ir kita byla – pačios Ernestos iniciatyva. Šioje civilinėje byloje ji yra ieškovė – prašo galimybės vėl vadintis teisėta Tinos mama.
„Teoriškai galimybė susigrąžinti motinos valdžią savo vaikams, nors ji buvo neterminuotai apribota, yra įmanoma, – paaiškino Marijampolės VTAS vadovė Nijolė Popierienė. – Tačiau pareiškėja turi būti nepriekaištingos reputacijos ir įrodyti, kad turi tinkamas sąlygas auginti kažkada prarastus vaikus, gali jais deramai rūpintis. Tokių atvejų būna itin retai“.
Keturių dukrų mama
Iki šiol Ernesta Č. nepriekaištingos reputacijos neturėjo. Anot VTAS darbuotojų, kaip šaute iššovė į laisvę nuo 16 metų, užvertusi mokslo vadovėlius, taip ir blaškėsi, palikdama gilius pėdsakus. Pasak Ernestos motinos, visos bėdos prasidėjo, kai duktė „labai anksti puolė į meiles“.
Tos meilės padarė Ernestą keturių dukrelių mama, tik nė vienos jų ši labai išvaizdi „gegutė“ neaugina. Pirmagimę dukrelę (9 m.) nuo mažens prižiūri Ernestos buvusio sugyventinio, tuokart nuteisto už prekybą žmonėmis, motina ir pats tėvas. Antroji duktė Tina – Ernestos motinos globotinė, pačios močiutės parsivežta iš Kauno ligoninės, kai gimdyvė naujagimę paliko likimo valiai. Trečia dukrelė (5 m.) palikta jos tėčiui, buvusiam Ernestos vyrui – po užsienį važinėdavusi gražuolė su juo greitai išsiskyrė. Na o 2008-ųjų pabaigoje pagimdytą dukrelę iškart palikusi Marijampolės ligoninėje ir rytojaus dieną išskridusi atgal į Angliją (esą į darbą „pakavime“), Ernesta kiek vėliau leido įvaikinti.
Kodėl Ernesta staiga sumanė pati augintis vieną dukrelę, žino tik ji pati. Su žurnaliste bendrauti ji nepanoro – tiesiog pabėgo. Gali būti, kad dukrelė Lietuvos emigrantei Anglijoje būtų geras pajamų šaltinis – juk užsienyje vienišos mamos, palaikomos vietos valdžios, gauna solidžias pašalpas.
Gresia kautynės
Mažosios Tinos globėja Džiuljeta K. sakė nedrausianti dukrai auginti Tiną, bet pabrėžė – tik ne dabar. Moteris mano, kad mergaitė dar turi paaugti ir tada pati pasakyti, su kuo nori gyventi.
Globėjai linkusi pritarti ir Marijampolės VTAS vadovė N. Popierienė. Anot jos, iki šiol nežinoma, kokiomis sąlygomis Anglijoje gyvena Ernesta, kol kas tik kaitaliodavusi savo gyvenamąją vietą. Taip pat – kur ji dirba, nes vieną kartą sako, kad „prie jogurtų“, kitą kartą – jau kitur. Be to, atrodo nemotyvuotas nuo dukterų nusisukusios moters staigus siekis susigrąžinti vieną dukrelę iš visų keturių pagimdytų. Galiausiai, kaip atviravo didelę darbo patirtį turinti N. Popierienė, labai sunku patikėti, kad „gegutė“ staiga pakeistų savo gyvenimo būdą.
„Mano misija – ginti vaiko interesus, – sakė N. Popierienė. – Būdama oro uoste, aš atidžiai stebėjau ir vertinau Tinos elgesį, kad suprasčiau, su kuo mažylei gali būti geriau. Ką pamačiau, kai mergytė atskuodė į močiutės glėbį, buvo nuostabu! O nuo motinos Tina nubėgo abejingai. Po to, važiuodama kartu į Marijampolę, iš pačios Tinos išgirdau, kad ji daugiau nevažiuosianti į Angliją su Ernesta, nes ši su sugyventiniu ją skriaudė ir baudė – esą ir mušę, ir už smulkmenas liepdavę valandą klūpėti kampe iškeltomis rankomis. Todėl, kol viskas neištirta, aš ir manau, jog bent šiuo metu septynmetė turi likti su savo globėja, kad vėliau nepaaiškėtų, jog vaikas Ernestai ir jos sugyventiniui tebuvo tik žingsnis pagal „verslo planą“.
Dar viena iškalbinga detalė: Ernestos sugyventinis – policijai gerai žinomas, už grupinį moksleivės išžaginimą teistas marijampolietis. Bet kad jis gali būti kliūtis, siekiant susigrąžinti dukrelę, Ernesta nemano. Ji kol kas nusiteikusi kovingai ir pasiryžusi paneigti ją pažįstančiųjų nuomonę, išsakytą „Akistatai“: „Ernestos vienintelis rūpestis – gražiai atrodyti. Gamtos ir genų apdovanota moteris nuo pat paauglystės lekia ten, kur kas nors blizga ir šviečia, kur nerūpestingi vyrai žarstosi komplimentais ir pažadais, kur mosuojama didesniais pinigais“.
I. ZUBRICKIENĖ
