Šiauliuose esanti Žaliūkių malūnininko sodyba jau vasarį pakvips namine duona. Baigtą statyti malūnininko namą ketvirtadienį vertinusi valstybinė komisija esminių pastabų neturėjo. Gegužį turėtų būti atkurti vėjo nulaužti malūno sparnai.
Atgims malūnininko gyvenimas
Malūnininko namas buvo pastatytas per 14 mėnesių. Teritorijoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, apšvietimas, nutiestos komunikacijos, iškastas šulinys su svirtimi. Pastato lankymas pritaikytas ir neįgaliesiems.
Namo interjero detalės atkartoja kaimo trobą: masyvių sijų lubos, rankomis nelygiai tinkuotos balintos sienos, nedideli langai. Svarbiausia name — duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras.
Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, naująjį pastatą planuojama “apgyvendinti“ vasarį. Antrajame aukšte pirmieji įsikurs muziejaus Etnografijos skyriaus darbuotojai.
Kitas žingsnis — išbandyti kepti duoną. Prieš rengiant edukacinius užsiėmimus lankytojams, darbuotojai nori išbandyti ir duonkepę, ir receptus.
Šiuo metu muziejus ieško duonos kepėjos, kuri ne tik išmanytų technologiją, bet ir mokėtų bendrauti su lankytojais, perteiktų žinias, perduotų tradicijas, supažindintų su tautosakos palikimu. Norima ne tik parodyti duonos kepimo procesą, bet ir sukurti tinkamą aurą.
Malūnininko sodyba turi ir malūnininko legendą, kuri remiasi tikra garsios malūnininko Danieliaus šeimos istorija. Šis malūnininkas Žaliūkių malūną pastatė atvykęs iš Vokietijos.
Muziejininkai domėjosi malūnininko praeitimi. Aptiko žinių, jog Danieliaus vaikai mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, atsiminimuose minima, kad šeima bendravo su tuometiniais garsiais šiauliečiais. Žaliūkių malūne grūdai buvo malami ir carinės kariuomenės garnizonui, ir aplinkiniams ūkininkams.
Muziejininkai siekia užmegzti ryšius su Danieliaus šeimos palikuonimis, gyvenančiais Australijoje.
„Pabandysime atgaivinti istoriją. Ekskursijas, šventes organizuosime tarsi apsilankymą malūnininko Danieliaus šeimoje, bus galima pamatyti jo buitį, aplinką, kasdieninius ir nekasdieninius darbus, vykusius šioje teritorijoje. Nes šis objektas — gyvas“, — sako R. Balza.
Aktyvus vyksmas
Pirmajame malūnininko namo aukšte įrengtos dvi salės: viena skirta edukacijai, kita — parodoms.
Pasak R. Balzos, parodinė erdvė nebus apstatyta tradiciniais namų apyvokos daiktais. Šioje salėje bus rengiamos parodos, organizuojami renginiai, mokymai. Planuojama pinti, vyti juostas, minėti kalendorines šventes.
„Malūnininko name nebus muziejaus ekspozicijų, nesikeičiančių keletą metų. Vyksmas bus aktyvus, parodos dažnai keičiamos, vyks įvairūs mokymai, kuriuose norintys galės išvysti ir išbandyti duonos kelią“, — sako R. Balza.
Orams atšilus, užsiėmimams bus išnaudojama ir malūno teritorija. Joje planuojama pastatyti mažosios architektūros elementų: koplytstulpių, stogastulpių.
Gegužį sparnais turėtų sumojuoti ir Žaliūkių malūnas. Pasak R. Balzos, muziejus su rangovu yra pasirašęs sutartį, pagal kurią rangovai savo sąskaita įsipareigojo iki gegužės mėnesio atstatyti sparnus, kurie neatlaikė praėjusios vasaros lietaus ir vėjo. Sparnai bus daromi iš ištisinių eglių.
Restauruotame Žaliūkių vėjo malūne lankytojai galės išvysti, kaip malami grūdai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
