Gegužės infliacijos rodikliai optimistiškesni net už Statistikos departamento išsakytas prognozes. Vis dėlto iki kainų mažėjimo Lietuvoje dar toli, rašo „Respublika“.
Statistikos departamentas vakar pranešė, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. (Statistikos departamento buvo numatytas 0,9 proc. kainų augimas). Tam didžiausią įtaką turėjo 3,0 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,8 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,6 proc. - būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 1,3 proc. - sveikatos priežiūros grupės prekės ir paslaugos, 0,4 proc. atpigusios poilsio ir kultūros grupės prekės ir paslaugos.
Statistikos departamentas pabrėžia, kad įtaka bendrajam vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo prekės, paslaugos ar jų grupės kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, kokia yra išlaidų lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose.
12 proc. neperkopė
Nors Statistikos departamentas prognozavo, kad metinė infliacija sieks 12,3 proc., ji užkopė tik iki 12 proc. Tokį kilimą daugiausia lėmė 18,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 18,6 proc. - būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 15,6 proc. - transporto grupių prekės ir paslaugos, 3,4 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 11,9 proc., paslaugos - 12,5 proc.
2008 m. gegužę vidutinė metinė infliacija sudarė 8,5 proc., nors prognozuota 8,6 proc. vidutinė metinė infliacija.
Atoslūgio nematyti
„Hansabanko“ analitikų prognozėmis, metinė infliacija iki vienaženklio skaičiaus šiemet jau nebenukris, mat naftos kainos ir toliau tendencingai auga. „Kito mėnesio tendencijos greičiausiai bus panašios, nes birželio pradžioje pasaulinės naftos kainos šoktelėjo iki naujo 139 JAV dolerių rekordo“, - teigiama „Hansabanko“ pranešime spaudai.
„Danske“ banko analitikų teigimu, dėl energetikos sektoriuje susiklosčiusios situacijos Lietuvoje infliacinis spaudimas tebėra didelis, o dėl augančių atlyginimų ir vykdomos fiskalinės politikos šiemet galima tikėtis nebent nedidelio palengvėjimo.
Jekaterina Rojaka, „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė:
Infliacija suvalgo didelę dalį pajamų, nepaisant spartaus darbo užmokesčio augimo, ir tai turi didelį psichologinį poveikį.
Taupymo tendencijos auga - ekonomikos struktūra keičiasi. Galbūt persiorientuosime palengva. Tiesiog gretimose valstybėse tai ryškiai pasikeitė per trumpą laikotarpį, pavyzdžiui, Estijoje.
Ateityje maisto produktų kainų augimas dėl didėjančios konkurencijos turėtų šiek tiek sulėtėti, birželį turėtų padaugėti ir prekybininkų siūlomų akcijų.
Gegužę ir birželį paprastai naftos produktų kainos auga greičiausiai.
Tačiau pirmieji rodikliai rodo, kad JAV rinka atsigauna, tad galime tikėtis euro atžvilgiu stiprėjančio JAV dolerio, o tai atitinkamai turėtų apriboti naftos kainų augimą, nes spekuliatyvinės investicijos į naftą taptų pernelyg rizikingos.
Kai kuriose komponentėse jau galime pastebėti ir atoslūgį: ryžių, kitų grūdų kainos jau šiek tiek smuktelėjo.
Birželį metinė infliacija dar gali šiek tiek paaugti, bet jau tikrai ne tokiais tempais: turėtų ir laikytis ties 12 proc. lygiu.
Eglė Jociūtė