Pirmajame šių metų Malonės komisijos posėdyje buvo apsvarstytas 81 nuteistojo prašymas suteikti malonę. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo maloninga keturiems nuteistiesiems.
Prašo recidyvistai
Malonės komisija renkasi ir svarsto prašymus 4–5 kartus per metus. „Priklausomai nuo to, kiek prašymų susikaupia – griežto reglamento, kas kiek laiko komisija privalo rinktis, nėra“, –„Akistatai“ sakė Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.
Kiekvieną kartą apsvarstomi maždaug 70–80 nuteistųjų malonės prašymai. Iš jų pastaruoju metu patenkinami vos keli, o pasitaiko, kad nepatenkinamas nė vieno kalinio prašymas. Pasak Malonės komisijos nario, Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko, teisės mokslų daktaro Jono Stašinsko, taip būna todėl, kad nebūna kam suteikti malonę, nes tie, kurie jos prašo, neatitinka jokių nustatytų kriterijų. „Deja, kad ir kaip norėčiau pasiūlyti prezidentei suteikti kuriam nors iš parašiusiųjų malonę, nelabai turiu iš ko rinktis, – sako J. Stašinskas. – Didžiąją dalį tokių prašymų rašo tie, kurie po 7–8 kartus teisti, buvę paleisti lygtinai, vėl nusikaltę ir grąžinti į įkalinimo įstaigas. Turbūt visiems aišku, jog tokiems malonė nepriklauso. Todėl nutinka taip, kad prezidentė ir Malonės komisija, peržiūrėjusios gautus prašymus, nesuteikia malonės niekam“.
Anot J. Stašinsko, dėmesį į tokius prašymus suteikti malonę turėtų atkreipti ir įkalinimo įstaigų administacija, kuri puikiai žino reikalavimus. „Malonės prašyti dažniau galėtų tie, kurie nusikaltę pirmą kartą ir padarę atitinkamas išvadas, – svarsto jis. – Tokių, deja, pasitaiko vienas kitas“.
Kalinių globos draugijos pirmininkas piktinasi, kad iki šiol valstybė neskiria pakankamai dėmesio, kad būtų užtikrinta probacijos tarnybų, lygtinio paleidimo komisijų normali veikla, peržiūrėta bausmių vykdymo politika. „Pritariu buvusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus „bloge“ įrašytai minčiai: „Lietuvos įkalinimo įstaigos daugumai asmenų yra nusikaltėlių mokykla“. Manau, jog sėdime ant parako statinės. Matyt, laukiama, kada ji sprogs“, – sako J. Stašinskas.
Paleido aštuoniasdešimtmetį
Šį kartą prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo maloninga ir dviem už nužudymus nuteistiems vyrams. „Buvo atsižvelgta į asmens amžių, sveikatos būklę ir turimų mažamečių vaikų skaičių“, – paaiškino prezidentės spaudos tarnyba.
Nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies buvo atleistas beveik 80 metų sulaukęs palangiškis Pranciškus Šveikauskis. Klaipėdos apygardos teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl žmonos nužudymo iš neatsargumo ir 2009 metų rugsėjo 21-ąją nuteisęs 4 metams laisvės atėmimo. Prokurorai buvo prašę skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę, o teismas nurodė, kad P. Šveikauskio atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo jo žmonos provokuojantis elgesys.
Tačiau po poros mėnesių Lietuvos apeliacinis teismas šį nusikaltimą perkvalifikavo į tyčinį nužudymą ir pridėjo P. Šveikauskiui dar metus laisvės atėmimo. Apeliacinis teismas konstatavo, kad smūgius žmonai, kuri buvo silpnos sveikatos, P. Šveikauskis sudavė į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Be to, turėjo suprasti, kad kelia pavojų ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.
Nutardama paleisti P. Šveikauskį į laisvę prezidentė D. Grybauskaitė atsižvelgė į tai, jog nuteistasis P. Šveikauskas yra prastos sveikatos, sunkiai vaikšto ir nusikalto pirmą kartą.
Kalėti metais trumpiau
Šalčininkų rajono Dailidžių kaimo gyventojas Stanislavas Milžinas (40 m.) 2004 metų sausio 5-ąją buvo nuteistas kalėti 13 metų už savo kaimynės Vladislavos F. (79 m.) nužudymą.
Žiaurų nusikaltimą kartą jau teistas S. Milžinas įvykdė 2003 metų gegužę. Su savo auka buvo gerai pažįstamas – ne kartą talkinęs Vladislavai F. nudirbti ūkio ir buities darbus. Teisiamas S. Milžinas savo kaltės neneigė. Jis prisipažino tą kartą su draugais gėręs, bet pritrūkę „šnapso“. Tad nutaręs degtinės butelio paprašyti Vladislavos F. Anot S. Milžino, ji ne tik nedavusi degtinės, bet dargi ėmusi bartis ir neva pagaliu užtvojusi. Tuomet, girdi, jis įniršęs ir drožęs metaline vežimo ašimi. Kai pensininkė nugriuvo, smurtautojas pasiėmė 6 butelius degtinės, o melioracijos griovyje sudegino kruvinus marškinius ir išmetė vežimo ašį.
Vėliau nužudytos moters duktė pasigedo dar ir nemažų santaupų – 12 000 litų. Motina ne kartą jai buvo skundusis, jog bijanti išgėrusio agresyvaus kaimyno Stanislavo, kadangi jis dažnai reikalauja svaigalų.
Dingusių pinigų pas S. Milžiną nerasta, tad teismas žudikui priteisė tik atlyginti Vladislavos F. laidotuvių išlaidas – 3000 litų.
Prezidentės D. Grybauskaitės trečiadienį pasirašytu dekretu įkalinimo bausmė S. Milžinui sutrumpinta metais.
Sutrumpino 8 mėnesiais
Trečiasis laimingasis, kurio pasigailėjo prezidentė, yra kaunietis Kęstutis Penkevičius (23 m.). 2011 balandžio 22-ąją Kauno apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl būtinosios ginties peržengimo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nubaudė 4 metų laisvės atėmimo bausme.
2009 metų rugpjūtį į K. Penkevičiaus namus atėjo jo pažįstamas Rokas (vardas pakeistas) su draugu. Jis buvo įsitikinęs, jog K. Penkevičius, neteisingai jį apkaltinęs, jog šis išdaužęs K. Penkevičiaus motinos kiosko langą, atkeršijo – iškūlė Roko automobilio langą. Vyrai susiginčijo. Kaip teisme aiškino K. Penkevičius, Rokas puolęs muštis, tai jis ir tvojęs lazda per nugarą ir galvą. Nuo smūgių Rokas susmuko, jam iš nosies, burnos ir ausų pradėjo bėgti kraujas. Medicinos ekspertai Roko patirtą traumą apibūdino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Beje, konflikto dalyviai buvo išgėrę.
Apylinkės teismo nuosprendį apskundė visos suinteresuotos šalys ir tų pačių metų spalio 21-ąją Kauno apygardos teismas nuosprendį K. Penkevičiui sušvelnino per pusę. Prezidentė šią bausmę K. Penkevičiui sumažino dar 8 mėnesiais.
Dar būdamas nepilnamečiu, K. Penkevičius 2006 metų gegužę jau buvo teistas už tai, kad vairuodamas girtas sukėlė avariją, dėl kurios buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata – kartu važiavusiai merginai lūžo kaklo slankstelis, ji liko prikaustyta prie invalido vežimėlio. Tada K. Penkevičiui buvo paskirta lygtinė 2 metų bausmė – jos vykdymas buvo atidėtas, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę.
Medienos grobstytojas
2007 metų vasarą Klaipėdos apygardos teisme buvo nuteista 14 vyrų, grobsčiusių medieną iš „Pajūrio medienos“ bendrovės. Kartu su kitais vagimis iš uostamiesčio, aplinkinių rajonų ir Kauno buvo nuteistas ir Artūras Simokaitis (30 m.) – gavo 3 su puse metų laisvės atėmimo. Jo bendrininkai buvo nuteisti kalėti nuo 1 iki 5 metų.
2005 metų vasarą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai sulaikė grupę vyrų, kurie buvo įtariami vogę medieną iš bendros Lietuvos ir Kanados firmos. Pagrobtą medieną jie užpajamuodavo vieno iš sėbrų tėvo lentpjūvėje ir parduodavo klientams išrašydami sąskaitas.
Per tyrimą buvo nustatyta, kad „Pajūrio medienai“ padarytas apie 300 000 litų nuostolis. Dalis pavogo turto buvo surasta ir grąžinta bendrovei.
Visi kaltinamieji teismo laukė laisvėje, be to, nuosprendžiai buvo skundžiami, tad ir galutinis nuosprendžio paskelbimas užtruko ne vienerius metus.
Prezidentė A. Simokaičiui buvo gailestinga – bausmė jam sumažinta metais.
TIK FAKTAI:
Pernai prezidentės D. Grybauskaitės dekretu laisvės atėmimo bausmės buvo sutrumpintos 8 nuteistiesiems. O vienam, šiauliečiui Jonui Butai, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams. Tai pirmoji malonė, suteikta nuteistajam iki gyvos galvos.
J. Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam buvo paskirta kalėti iki gyvos galvos.
Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgus į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką humaniškiau peržiūrėti bausmes. J. Buta yra iškalėjęs daugiau kaip 16 metų, atlikdamas bausmę įgijęs išsilavinimą, dirba ir savo elgesiu rodo norą pasitaisyti.
Jeigu Lietuvos prezidentas malonės nesuteikia ar teismas nepatenkina nuteistojo prašymo, antrą kartą prašyti galima ne anksčiau kaip po pusės metų.
Malonės prašymai gali būti svarstomi tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Prašyti sutrumpinti bausmės laiką ar visai atleisti nuo bausmės gali visi Lietuvos įkalinimo įstaigose kalintys asmenys.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
