Seimo narys kaip liudytojas trečiadienį buvo apklaustas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
„Apklaustas liudytojo statusą turintis Seimo narys Matas Maldeikis. Jis nurodė, kad ir kreipėsi į prokuratūrą, kai viešojoje erdvėje pamatė įrašą, kuriame, jo teigimu, buvo viešai šmeižiami partizanai, aiškiai skleidžiama propaganda, kuri yra nukreipta prieš valstybę ir valstybingumą. Todėl liudytojas kreipėsi į prokuratūrą, kad apginti tuos žmones, kurie šmeižiami įraše“, – Eltai sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
2022 m. spalį Seimo nariai M. Maldeikis ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos, antikonstitucinės ir antivalstybinės A. Paleckio veiklos. Po jų kreipimosi ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teismui šioje byloje liko apklausti dar du liudytojus, jų apklausa turėtų vykti balandžio 17 dieną.
ELTA primena, kad dabar Kauno teismo nagrinėjamoje byloje A. Paleckis kaltinamas šmeižimu bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Per ankstesnį posėdį buvo apklausti kaltinamasis, taip pat liudytojas, buvęs Seimo narys Audrius Nakas bei nukentėjusysis, Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus prokuroras.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, ši byla teismui perduota praėjusių metų lapkritį. Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. rugsėjį A. Paleckis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, per visuomenės informavimo priemonę telefoninio pokalbio metu, įtariama, šmeižė Seimo narį, NSGK pirmininką L. Kasčiūną.
Vieno socialinio tinklo kanale kaltinamasis, manoma, tyčia viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius. Anot prokuratūros, tyrimo metu taip pat buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.
Tyrimo duomenimis, per tą pačią viename socialiniame tinkle transliuojamą visuomenės informavimo priemonę, iš laisvės atėmimo vietos telefoninio pokalbio metu, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.
Kaltinimų sulaukęs A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta. Vyro atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu. Už žmogaus šmeižimą A. Paleckiui gresia laisvės atėmimas iki vienerių metų, o viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams – iki dvejų metų.
ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kasacine tvarka išnagrinėjęs A. Paleckio šnipinėjimo bylą, nutarė, kad vyras rengėsi šnipinėti Rusijai. LAT pusmečiu – iki 5 metų ir 6 mėnesių – sutrumpino nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją, tai yra duomenis apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.
A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.
