Vis dėlto plebiscito rezultatus temdo menkas rinkėjų aktyvumas.
Suskaičiavus balsus 93 proc. apylinkių paaiškėjo, kad 91,3 proc. pareiškusių savo valią pritarė, kad šalis būtų pervadinta Šiaurės Makedonija, o balsavusių prieš šį pasiūlymą buvo 5,7 proc., rodo rinkimų komisijos paskelbti negalutiniai oficialūs rezultatai.
Tačiau balsavo tik trečdalis iš 1,8 mln. balso teisę turinčių piliečių.
Paaiškėjus rezultatams Graikijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Atėnai „lieka įsipareigoję“ birželį sudarytam susitarimui su Skopje, kad graikų vyriausybė atšauks savo prieštaravimus dėl Makedonijos stojimui į ES ir NATO, jeigu šiaurinės kaimynės pavadinimas bus pakeistas.
Graikijos premjeras Aleksis Cipras, telefonu kalbėdamasis su makedonų ministru pirmininku Zoranu Zajevu, išreiškė jam palaikymą ir gyrė Skopjės „apsisprendimą ir ryžtą“ siekti „užbaigti šio susitarimo įgyvendinimą“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas graikų vyriausybės šaltinis.
Neprivalomo referendumo dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo rezultatus dar turėtų ratifikuoti parlamentas – dviejų trečdalių balsų dauguma. Be to, šiam žingsniui reikalingas ir Graikijos parlamento pritarimas.
Z. Zajevas ir jo koalicijos partneriams iš albanų etninės mažumos reikės užsitikrinti mažiausiai 12 opozicijos įstatymų leidėjų palaikymą, kad sprendimas būtų patvirtintas.
Entuziazmo stygius
„Dabar parlamento nariai privalo padaryti Makedoniją geresne vieta mums visiems“, – sekmadienį vakare žurnalistams sakė Z. Zajevas.
Tačiau dešinysis opozicinis blokas VMRO-DPMNE pareiškė, kad dėl mažo aktyvumo referendumas yra „itin nesėkmingas“. Partijos lyderis Christianas Mickoskis sakė žurnalistams, kad „vyriausybė prarado legitimumą“.
Kita vertus, partija, vadovavusi Makedonijai dešimtmetį iki 2017-ųjų, per referendumo kampaniją buvo susiskaldžiusi. Pats Ch. Mickoskis nebalsavo, bet keli parlamento nariai iš VMRO-DPMNE savoi valią pareiškė, sakė bloko pirmininko pavaduotojas Mitkas Jančevas.
Tuo metu parlamento pirmininkas albanas Talatas Xhaferi, palaikantis susitarimą, sakė negalėjęs balsuoti.
„Negalėjau pasinaudoti savo demokratine teise, nes mano pavardė nebuvo įtraukta į rinkėjų sąrašą. Tikiuosi, kad tai pavienis atvejis“, – Makedonijos žiniasklaida citavo T. Xhaferi.
Europos Sąjunga paragino visas šalis gerbti referendumo rezultatus.
„Dabar tikiuosi, kad visi politiniai lyderiai gerbs šį sprendimą ir išspręs šį klausimą su visa atsakomybe ir vienybe, nepaisant partinių linijų ir atstovaujant šalies interesams“, – ES pranešime cituojamas plėtros komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas).
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad referendumo rezultatai atveria „istorinę galimybę“.
„NATO durys yra atidarytos“, – pridūrė jis. Z. Zajevas sakė, kad tuo atveju, jeigu nesugebės užsitikrinti parlamente reikiamo palaikymo šalies pavadinimui pakeisti, jis paskelbs pirmalaikius rinkimus – praėjus dvejiems metams po ankstesnių.
Šis plebiscitas buvo emocionalus įvykis šaliai, nuo 1991 metų siekusiai savo pavadinimo pripažinimo, kai paskelbė apie nepriklausomybę nuo tuometės Jugoslavijos.
Tuo metu Atėnai apkaltino Skopję pasisavinus Graikijos šiaurinės provincijos pavadinimą, kuri taip pat vadinasi Makedonija.
Šis ginčas turi gilias istorines šaknis – abi šalys siekia sau priskirti Aleksandro Makedoniečio nuopelnus.
Z. Zajevas pareiškė, kad referendumas yra skausminga, bet „istorinė“ galimybė išeiti iš jau 27 metus besitęsiančios aklavietės.
Tačiau birželio susitarimui atvirai pasipriešino Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas, palaikomas nacionalistų opozicijos. Jis rėmė raginimus referendumą boikotuoti.
Tik nedaugelis makedonų entuziastingai palaiko naująjį pavadinimą. Daugelis jų pabrėžia, kad šalis nepelnytai kentėjo nuo Graikijos spaudimo.
„Nesu patenkinta ir nepažįstu nė vieno, kam patiktų ši sutartis“, – sakė prieš ją balsavusi 55 metų Danica Taneska.
Tačiau noras susieti šalies ateitį su Vakarais ir sulaukti galimo ekonomikos suklestėjimo vienoje skurdžiausių Europos valstybių buvo susitarimo šalininkų stovyklos varomoji jėga.
Graikija atidžiai stebi
Referendumo rezultatai nėra įpareigojantys, bet susitarimo šalininkų dauguma suteikia parlamentui politinį mandatą konstitucijai pakeisti.
Europa ir JAV aktyviai pasisakė už susitarimą. Rugsėjį Skopjėje lankėsi daug lyderių, raginusių makedonus pasinauditi „istorine galimybe“.
NATO jau yra pateikusi kvietimą, nors juo nebus galima pasinaudoti prieš patvirtinant susitarimą su Graikija. Stojimo į ES derybos turėtų prasidėti ateinančiais metais.
Vakarai stengiasi didinti savo įtaką Vakarų Balkanuose, kur istoriškai aktyviai veikia Rusija, griežtai nusistačiusi prieš NATO plėtrą.
Tuo metu susitarimo šalininkai Makedonijoje sako, kad troškimas užsitikrinti ateitį Europos Sąjungoje padeda suvienyti etninius makedonus su daugiausiai provakarietiška albanų mažuma.
Makedonijai pavyko išvengti didelio masto karų tarp jos etninių bendrijų, nuniokojusių regioną subyrėjus Jugoslavijai, bet 2001 metais per albanų sukilimą žuvo daugiau kaip 100 žmonių.
Tais pačiais metais buvo sudaryta taikos sutartis, suteikusi albanams daugiau politinių teisių, bet padėtis išliko įtempta.
