Makedonija yra vienas iš didžiausių neatrastų Balkanų lobių. Žemė, kuria kažkada žengė didysis Aleksandras Makedonietis, siūlo istorinių griuvėsių, gamtos stebuklų ir laiko nepaliestų kaimelių kokteilį. Turistus vilioja viduramžių vienuolynai, turkiški turgūs, slidinėjimo kurortai ir trys nacionaliniai parkai, puikiai pritaikyti žygiams pėsčiomis ar dviračiais.
Nors Makedonija nepriklausoma tapo tik 1991 metais, jos valstybingumas turi gilias istorines šaknis. Archeologiniai radiniai išduoda, kad civilizacija čia gyvavo jau 7000-3500 metais prieš Kristų. Vėliau Makedonija priklausė Bizantijos ir Osmanų imperijoms.
Naujoji Makedonijos istorija sietina su Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir socialistine Jugoslavija. Prezidentui Titui atėjus į valdžią, šalis tapo viena iš šešių federacijos respublikų. Iki šiol dauguma makedonų nostalgiškai mena socialistinius šalies klestėjimo ir infrastruktūros gerinimo metus. Jugoslavijai iširus, šalis pasiskelbė visiškai nepriklausoma.
Atkūrus nepriklausomybę Graikija pradėjo reikšti pretenzijas dėl konstitucinio šalies pavadinimo bei simbolių ir paskelbė Makedonijai neigiamų pasekmių turėjusį embargą. Tarptautinė bendruomenė šaliai Jungtinių Tautų rezoliucija suteikė pereinamąjį pavadinimą - Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija. Dar visai neseniai Graikija dėl formalumų sutrukdė Makedonijos stojimą į Europos sąjungą.
Daugelis politinių, tarp jų ir Kosovo, klausimų vietiniams yra jautrūs. Todėl nepatartina jų gvildenti gatvėje ar prie puikaus makedonietiško vyno taurės.
Nors Balkanų karų laikotarpiu šalis nenukentėjo ir čia niekada nevyko etniniai valymai, tarp Makedonijos albanų ir slavų jaučiama įtampa. Nemeilė tvyro ir tarp skirtingų religijų šalies piliečių. Musulmonus erzina didžiulis aukštai ant Vodno kalno sostinėje Skopjė švytintis kryžius. Krikščionis erzina penkis kartus per dieną maldai kviečiantis varpų gausmas, sklindantis iš sostinės 30-ies mečečių.
Makedonų yra vienintelė oficiali šalies kalba. Ji priklauso pietų slavų kalbų grupei bei artimiausiai susijusi su bulgarų kalba. Beveik 25 proc. šalies gyventojų kalba albaniškai. Įdomu, kad Skopjė įsikūrusi Šutkos savivaldybė yra vienintelė vieta pasaulyje, kur romų kalba turi valstybinei prilygintą kalbos statusą.
Šalies sostinėje jaučiama daugybės kultūrų samplaika. Verta aplankyti akmeninį tiltą, juosiantį Vardaro upę, osmanų dienas menantį senamiestį (Stara Charshija) ir Kale tvirtovę. Trumpas pakilimas į ją leidžia nužvelgti Skopjė stogus iš aukštai.
Kita miesto garsenybė yra Motinos Teresės gimimo vieta bei muziejus. Motina Teresė 1910 m. gimė pasiturinčių albanų šeimoje Skopjė ir čia praleido 18 savo gyvenimo metų. Makedonijos aikštėje, vietoje, kurioje kažkada stovėjo Nobelio premijos laureatės namai, šiuo metu pastatyta memorialinė lenta ir ant grindinio nubrėžtas namo kontūras. Muziejuje galima rasti daug vienuolės vaikystės reliktų.
Tiesiog privalu pamatyti kitą šalies turistų traukos objektą – Ochrido miestą. Tai senosios slavų kultūros ir ikonų tapytojų židinys. Ochride rasite 365 bažnyčias, kiekvienai metų dienai – po vieną. Nenuostabu, kad Ochridas dar vadinamas Makedonijos Jeruzale.
Mieste plyti milžiniškas ežeras, kurį lengva palaikyti nedidele jūra. Rytinėje pakrantėje jį apglėbia nacionalinis Galilikos parkas, garsėjantis švaria laukine gamta, idealiai tinkančia ekoturizmui. Dėl savo unikalumo ir pakrantes aplipusių istorinės architektūros pastatų Ochrido ežeras nuo 1980 metų yra įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.
Be įstabių miestų šalį garsina ir kasmetinis Galičniko vestuvių festivalis. Jis vyksta Šv. Petro dieną (liepos 12-ąją). Senovėje poros susituokti galėjo tik šią dieną, o vestuvių puota užsitęsdavo savaitę. Dabar tai dviejų dienų kultūrinė atrakcija turistams. Per ją vyrai trypia tradicinį Teškoto šokį, simbolizuojantį amžius trukusią makedonų kančią. Visi dalyviai vilki tradiciniais regiono drabužiais. Jaunikiui yra kerpama barzda, keliama simbolinė vestuvių vėliava, smarkiai mušami būgnai.
Patekti į Makedoniją galima skrendant iš didžiųjų Europos miestų (Ciuricho, Vienos, Romos) į Skopjė ar Ochridą. Patogu skristi į kaimyninius Belgrado, Sofijos ar Salonikų miestus ir iš ten kelias valandas iki šalies važiuoti autobusu. Automobiliu pasiekti Makedoniją patogu važiuojant tarptautine E-75 magistrale, pusiau kertančia Makedoniją.
