Apie kanopinių žinduolių atklydimus iš miško į gyvenvietes portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos zoologijos sodo Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgaile Pėtelyte-Brazaitiene.
„Dalis kanopinių žinduolių ne tik užklysta į gyvenvietes, kai kurie iš jų čia netgi gyvena. Pranešimų apie tokius atvejus sulaukiame ne dažnai. Tačiau kadangi Zoologijos sodas yra greta Kauno Ąžuolyno, lankytojai ne kartą yra pamanę, kad čia laksto pabėgę mūsų gyvūnai“, – šypteli specialistė.
Pasak Kanopinių žinduolių skyriaus vedėjos, mes, žmonės, užėmėme kanopinių žinduolių, tarp jų ir stirnų teritorijas, bet jos, juk turi kažkur gyventi. Čia plyti jų migracijos takai. Gyvūnai juos atsimena, nes anksčiau ganydavosi, todėl ateina, nemanydamos, jog teritorijos jau užimtos žmonių, pabrėžia R. Pėtelytė-Brazaitienė.
„Galima teigti, jog, tarkime, stirnos, apsilankančios gyvenvietėse, ieško maisto. Žmonės čia prisisodinę obelų ir visokiausių želdinių. Šie laukiniai gyvūnai minta medžių, krūmų šakelėmis. Todėl gyvenvietėse jie randa tai, kuo maitinasi“, – sako ji.
Paklausta, kada kanopinių žinduolių migracija suaktyvėja, specialistė teigia, jog migracija itin juntama rudenį – rujos metu, o žiemos metu laukiniai gyvūnai, kaip minėta, ieško maisto atsargų.
„Pamatyti stirną ar kitą kanopinį, plėšrųjį gyvūną, nėra stebuklas. Daugelyje pasaulio šalių laukiniai gyvūnai gyvena miestuose. Tam, kad išgyventų, laukiniai gyvūnai prisitaiko prie aplinkos, priprasdami prie žmonių. Žinoma, nesileidžia glostomi, bet nėra itin baikštūs“, – sako R. Pėtelytė-Brazaitienė.
Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja pabrėžia, kad per laukinių gyvūnų migraciją, ypač rudenį, keliuose jų žūsta labai daug, įvykiuose nukenčia ir žmonės.
„Jei piliečiai pastebi laukinius gyvūnus esant tankiai gyvenamoje teritorijoje, kur gali kelti grėsmę žmonių sveikatos gerovei ar net gyvybei, patariama informuoti atitinkamas institucijas, kad pamatytus laukinius gyvūnus sugautų ir išvežtų“, – kalbėjo pašnekovė.
