Vidutiniškai menkė per savo gyvenimą nukeliauja 10 tūkst. kilometrų. Jeigu jai lemta patekti ant pietų stalo – ji po savo mirties nukeliauja dar tiek pat. Sugauta Beringo jūroje, ji yra išdarinėjama ir šaldoma Kinijoje, o po to atsiduria perdirbimo gamykloje JAV ar Europoje. Iš čia ji gali dar nukeliauti tūkstančius kilometrų iki, pavyzdžiui, Maskvos, rašo „Financial Times“.
Ši menkės kelionė iliustruoja, kiek kilometrų yra pasiryžusi nukeliauti pasaulinė maisto industrija, kurios vertė siekia 4 trln. JAV dolerių. Be to, ji parodo ir per kiek rankų pereina maistas kol iš ūkio atsiduria ant stalo.
Vartotojams vis didesnį nerimą kelia, kad šios tiekimo grandinės nesėkmės ir piktnaudžiavimas ja lemia, kad jie prastai suvokia, ką jie valgo ir ar tai yra saugu. JK ir kitur Europoje vadinamose jautienos lazanijose atsirado arklienos. JAV restoranų „Taco Bell“, KFC ir „Pizza Hut“ pirminė bendrovė „Yum Brands“ šį mėnesį įspėjo, kad jos pelnas ateinantį ketvirtį mažės dėl paskelbtos informacijos apie didelį kiekį antibiotikų vištienoje. 2008 m. Kinijoje žuvo šeši kūdikiai dėl piene buvusio didelio kiekio melanino. Dar šimtai tūkstančių kūdikių rimtai susirgo.
Po arklienos skandalo vyriausybės ir maisto gamintojai prisiekė atidžiau tirti mėsą. Tačiau sužiūrėti fragmentuotą maisto tiekimo grandinę bus vis sunkiau, turint omenyje, kad iki 2050 m. reikės išmaitinti 2 mlrd. daugiau žmonių.
„Unilever“ – konglomeratas vienijantis „Flora“ margariną, „Dove“ šampūnus ir daugybę kitų žinomų prekės ženklų vien Europoje parduoda 30 tūkst. skirtingų produktų. Pasaulyje jis parduoda išvis 160 tūkst. produktų.
Atstumas, kurį kasdien nukeliauja šios prekės, tai yra nuo gamyklos iki parduotuvės, yra lygus atstumui pirmyn iki mėnulio ir atgal iki žemės.
Vienas prekybos centras gali turėti apie 20 tūkst. produktų linijų. Kiekvienoje jų – po 10-20 ingredientų. Fiziškai patikrinti kiekvieno tiekiamo ingrediento yra neįmanoma, teigia industrijos atstovai. Ypač turint omenyje, kad klientai reikalauja pigesnio maisto. Jeigu būtų pradėti vykdyti maisto DNR tyrimai (kuriais buvo atskleistas arklienos skandalas), pigaus maisto era baigtųsi.
„Nestle“, kuriai praėjusią savaitę reikėjo pašalinti makaronų gaminius iš Italijos ir Ispanijos parduotuvių lentynų bei apdorotus produktus su mėsa iš Vokietijos, suprato, kad stebėti kiekvieną tiekimo grandinės jungtį yra sudėtinga dėl dalies gamybos perkėlimo į kitas valstybes daugiasluoksniškumo.
„Nestle“ operacijų viceprezidentas Jose Lopezas teigė, kad po arklienos skandalo DNR testai taps kasdienybe ir tai reikš, kad padidės kaštai.
„Manau, kad reikės iš naujo sugalvoti kaip valdyti mūsų gaminamų prekių kilmę“, - sakė J. Lopezas.
Toks požiūris aidi tarp politikų, tiekėjų bei mažmenininkų. Nepaisant to, kad pradžioje visi bandė kaltinti vieni kitus. Kita vertus, keisti priežiūros taisykles jau reikėjo gerokai anksčiau.
Didžiojoje dalyje išsivysčiusio pasaulio maisto priežiūros taisyklių šaknys glūdi praėjusioje eroje, kur didžiausias dėmesys buvo skiriamas saugumui, o ne maisto kilmei. Priežiūros taisyklių įgalinimas menksta ir dėl to, kad pinigų stokojančios valstybės taupo prižiūrėtojų sąskaita.
