Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius.
Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.
„45 procentai, mūsų nuomone, tikrai yra pakankamas antkainis, kartu tai yra tam tikras saugiklis, padedantis apginti vartotojus, – sakė „Respublikai“ vienas iš Kainų įstatymo pakeitimo projekto iniciatorių Seimo narys Valentinas Mazuronis. – Juolab kad šiandien prekyba maisto produktais realiai yra monopolizuota – ją yra pasidaliję 4 prekybos tinklai. Mano asmeniniu įsitikinimu, egzistuoja tam tikri susitarimai, ir antkainiai yra gerokai užkelti“.
Anot parlamentaro, valstybė turi imtis ribojimų, nes maistas yra pirmo būtinumo prekė, o kainos kyla tuo metu, kai žmonių pajamos katastrofiškai mažėja.
„Remiamės dar ir tuo, kad panašūs žingsniai jau padaryti vaistų prekyboje. Dėl to, Vyriausybės teigimu, vaistų kainos sumažėjo daugiau nei 10 procentų“, – pateikė palyginimą V.Mazuronis.
Nesilaikantiems įstatymu numatyto antkainių ribojimo siūloma taikyti baudas, kurios siektų iki 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos.
Įstatymas nebūtų taikomas mažoms ir labai mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių metinė apyvarta neviršija 7 mln. litų – taip esą būtų apsaugotos mažos parduotuvėlės.
D. Grybauskaitė: prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus
Nepaisant sunkmečio keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Neradusi supratimo šioje srityje, valstybės vadovė neatmeta galimybės siūlysianti antkainius reguliuoti įstatymu.
„Kalbama apie pagrindinius maisto produktus, kaip pienas, duona, cukrus, sviestas. Prekybos tinklų pelno maržos pūtėsi nepaisant krizės, sunkmečio. Prezidentė tokį prekybos centrų elgesį įvardino kaip įžūlų vartotojų išnaudojimą. Juo labiau, kad kitose Europos Sąjungos šalyse, lyginant kaip ten vystėsi pelno maržų dinamika, yra visiškai kitoks vaizdas“, – sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys pirmadienį po D. Grybauskaitės susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu.
Konkurencijos tarybos vadovas pateikė prezidentei informaciją apie per pastaruosius metus išsipūtusias pelno maržas. Kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija, nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki šių metų birželio geriamo 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17-18 proc. iki 31 proc., sūrio nuo14 iki 21 proc., kvietinių miltų nuo 23 iki 43 proc.
„Būtiniausios prekės dažnai naudojamos kaip jaukas klientams pritraukti, tuo tarpu pas mus jos yra parduodamos su didžiulėmis maržomis“, – sakė J. Rasimas.
Konkurencijos tarybos vadovas neslėpė nuostabos tokiu prekybos tinklų elgesiu. Pasak jo, paprastai prekybos tinklams priekaištaujama, kad jie nustato per žemas kainas.
„Supraskite, kuo skiriasi didelio prekybos tinklo veikimas nuo kitų įmonių. Didelis prekybos tinklas daro didžiulę apyvartą nustatydamas mažus antkainius ir padaro didelį pelną parduodamas daug. Paprastai būtiniausios prekės parduodamos su labai žemomis maržomis. Tuo tarpu mes nuo 2008 metų ketvirtojo ketvirčio matome kitokį vaizdą“, – sakė J. Rasimas.
Valstybės vadovė su tokiu, kaip ji vadina, įžūliu elgesiu siūlo kovoti viešumu – skelbti, kokios yra pagrindinių produktų kainos įvairiuose prekybos tinkluose. D. Grybauskaitės nuomone, tą galėtų daryti Konkurencijos taryba kartu su Žemės ūkio produktų informacine sistema.
Per susitikimą su Konkurencijos tarybos pirmininku Prezidentė sakė, situacijai nesikeičiant, rimtai svarstysianti galimybę antkainius reguliuoti įstatymu. Vienas iš tokio siūlymo variantų jau yra įregistruotas Seime.
„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, tuomet gali tekti griebtis įstatymo“, – sakė D. Grybauskaitė.
Konkurencijos tarybos vadovo įsitikinimu, normaliai veikiančiam ir iš labiausiai pažeidžiamų vartotojų nesiekiančiam pasinaudoti tinklui toks reguliavimas neturėtų daryti jokio poveikio.
Prezidentė kartu su Konkurencijos taryba ketina keisti du Konkurencijos įstatymo pakeitimus, vienas jų – susijęs su baudomis. „Baudos turi būti adekvačios padarytai žalai, atgrasančios nuo noro veltis į visokius susitarimus“, – sakė D. Grybauskaitė.
Konkurencijos tarybos pirmininkas primena, jog Konkurencijos įstatymas nustato baudas iki 10 proc. nuo metinės apyvartos, tačiau, pasak jo, tose ribose įstatymas ne visai tiksliai nurodo, kaip ta bauda turėtų būti skaičiuojama.
„Sektina yra Europos Komisijos praktika, kur baudos yra individualizuojamos pagal naudą, gautą iš tos veiklos, kur buvo padarytas pažeidimas. Yra įvertinama tų prekių apyvarta, kuri susijusi su padarytu pažeidimu“, – aiškino J. Rasimas.
Kitas pakeitimas yra susijęs su įmonės vadovų asmenine atsakomybe už tai, kad jų įmonės dalyvauja susitarimuose. Kol kas Lietuvoje yra numatyta tik įmonės atsakomybė už tai.
Pasak Konkurencijos tarybos pirmininko, asmeninė žmogaus, darančio sprendimus arba užmerkiančio akis, kai jo vadovaujami vadybininkai veliasi į draudžiamus susitarimus, atsakomybė yra viena veiksmingiausių poveikio priemonių.
Bendrai į klausimą, kodėl išaugo maisto kainos, J. Rasimas teigė dar negalįs atsakyti, tačiau neatmetė ir kartelinių susitarimų galimybės.
Tyrimas, pradėtas premjero Andriaus Kubiliaus prašymu, turėtų būti baigtas šią savaitę.
„Mes jau esame padarę patikrinimus kai kuriose įmonėse. Tai, ką randame miltų, duonos grandinėje, kelia susidomėjimą“, – sakė J. Rasimas.
Ūkininkų turgeliuose produkcija brangsta nežymiai
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius portalui Balsas.lt pasakojo, kad pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa. Pasak M. Maciulevičiaus, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose.
„Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia.“ - sako M. Maciulevičius. Jis priduria, kad mėsos ir pieno sektoriuose susidarė paradoksali situacija, kai esant žemesnėms pieno supirkimo kainoms, ūkininkai neturėjo lėšų už ką ruošti pašarus, todėl daug galvijų keliavo į skerdyklas:
„Nežmoniški kiekiai karvių buvo skerdžiama praėjusiais metais, o dabar turime situaciją, kai yra paklausa, o pasiūlos nebeliko“. Pašnekovas pasakoja, kad dėl to ženkliai sumažėjo primilžis.
Kalbėdamas apie valdžios ketinimus teisiškai reguliuoti antkainius, M. Maciulevičius baiminasi, jog tai gali sužlugdyti ir taip negausius smulkiuosius prekeivius. „Valdžios įsikišimas – galbūt ir priemonė. Toks ribojimas ne taip smarkiai palies stambius tinklus, o smulkiesiems gali būti pragaištingas“ - sako direktorius.
„Tai yra geriausia pamoka, kaip žiūrėti į ateitį“ - sako pašnekovas, kalbėdamas apie dirbtinį maisto produktų kainų reguliavimą.
M. Maciulevičius nurodo, kad kaimyninės šalyse šiemet taip pat buvo prastas derlius, todėl sumažėjo ir iš ten įsivežamų pigių produktų.„Ar pakilus žaliavos kainai adekvačiai brangsta ir produktai?“ - retoriškai klausia kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
