Ne viena mama ir tėtis, rūpindamiesi savo atžalų gerove, svarsto, ar tikrai jų vaikas, ypač kūdikystėje, gauna visas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus, reikalingus, kad mažasis žmogutis augtų sveikas.
Ne vienas nerimauja, kad galbūt neužtikrina visavertės mitybos, kad vaikui gali pritrūkti kokių nors medžiagų, kas gali neigiamai paveikti jo vystymąsi. Vieną dieną iškyla klausimas, galbūt vaikelio mitybą reikėtų papildyti maisto papildais.
Persistengti neverta
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Venckevič pasakojo, kad higienos normos kūdikių ir vaikų iki trejų metų maiste, taigi ir maisto papilduose, neleidžia naudoti konservantų ir saldiklių. Būtent dėl šio reikalavimo į Lietuvos rinką nepatenka dalis maisto papildų, kuriuos tiekėjai norėtų įvežti kaip tinkamus nuo pat gimimo.
„Jei maisto papilde yra konservantų arba saldiklių, o jo etiketėje rašoma, kad jį gali vartoti vos gimę kūdikiai, tokio maisto papildo mes negalime registruoti arba notifikuoti“, – sako E. Venckevič. Ji taip pat ragina tėvus atidžiai skaityti etiketes ir nepasikliauti vien reklama. Juk ji dažniausiai nepabrėžia, kokiai amžiaus grupei skirtas maisto papildas, o nedėmesingi tėvai duodami trimečiui maisto papildus, kurie skirti dešimtmečiams, gali sulaukti neigiamų pasekmių.
Medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas Algimantas Vingras, remdamasis savo ilgamete patirtimi, perspėja tėvus nepersistengti. „Ar vaikui trūksta kokių nors būtinų medžiagų, gali pasakyti tik gydytojas, atlikęs tyrimus. Tėvams iš akies trūkumą nustatinėti ir savo nuožiūra „išsirašyti“ maisto papildus ar vitaminus vaikams, ypač iki trejų metų, tikrai nepatariu, nes galima ne tik kad nepadėti vaikui, bet ir pakenkti.“ Perdozavus galima pakenkti inkstams, kepenims, o neigiamas poveikis gali pasireikšti ne iš karto. Galbūt net po daugelio metų.
Gydytojas sako, kad jam tenka susidurti su tėvais, kurie tiki, kad pavartojęs tam tikrų maisto papildų ar vitaminų vaikas nebesirgs. Deja, vitaminai daro ne tokį didelį poveikį imunitetui, kaip norėtųsi. Jei vaikas nebus pratęs prie temperatūrų kaitos, neužsigrūdinęs, jokie maisto papildai jam nepadės.
„Vis dar dažnai pasitaiko tėvų, kurie vos tik atėjus rudeniui bet kurio amžiaus vaikams stengiasi duoti kuo daugiau vitaminų ir plačiai reklamuojamų maisto papildų. Tai klaida. Jeigu sveikas vaikas kasdien gauna įvairaus, kuo mažiau termiškai apdoroto ir chemiškai paveikto maisto, jokių maisto papildų jam nereikia, – tvirtina A. Vingras. – Kartų kartos užaugo be maisto papildų ir jiems nieko nenutiko.“ Gydytojas pasakojo, kad nuo mažens vaikui duodant koncentruotų vitaminų ir kitų medžiagų, organizmas pradeda juos sunkiau įsisavinti iš kasdien suvartojamų maisto produktų. Taigi pernelyg pasitikintys maisto papildais tėvai savo atžalai padaro meškos paslaugą.
„Noriu priminti vartotojams, kad maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti kasdienę mitybą – tai nėra vaistas“, – sako VVSPT atstovė E. Venckevič.
Žoliniai preparatai nerekomenduojami
VVSPT atstovė pasakojo, kad visuomenės sveikatos specialistams nerimą kelia maisto papildai su įvairiais žoliniais preparatais. Štai visai neseniai į Lietuvos rinką bandyta tiekti maisto papildus su pankoliu. Tiekėjai siekė, kad jų etiketėje būtų užrašas, leidžiantis šį produktą vartoti net kūdikiams nuo pat gimimo. „Europos Komisija nerekomenduoja vartoti pankolio iki 4 metų amžiaus, nes trūksta duomenų apie šio augalo poveikį tokiems mažiems vaikams. Taigi kreipėmės į Probleminių produktų komisiją, kuri priėmė sprendimą nenotifikuoti šio maisto papildo“, – prisimena VVSPT specialistė.
Tokiam atsargumui dėl augalų pritaria ir doc. A. Vingras. Pasak jo, kai kurių šalių medikai ir mokslininkai vaikams iki trejų metų iš viso nepataria duoti jokių vaistažolių. „Augalai yra sudaryti iš daugelio biologiškai aktyvių medžiagų, ne tik tos vienos, kurios poveikio tikimės. Kokį visos šios medžiagos turės poveikį gležnam kūdikio organizmui, kokia jų galima sąveika tarpusavyje bei su medžiagomis, gaunamomis su kitu maistu, nėra patikimų duomenų“, – aiškina medikas.
