LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos veterinarijos tarnybų vadovai tariasi, kaip kovoti su plintančiu afrikiniu kiaulių maru. Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus teigimu, Baltarusijoje yra nustatytos dvi grėsmės zonos ir Lietuva patenka į jas abi.
Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas ketvirtadienį grįžo iš Baltarusijoje vykusio susitikimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip suvaldyti plintantį afrikinių kiaulių marą. „Tai buvo tikrai labai naudingas pasitarimas .[Vertingas tuo požiūriu], kad galėčiau įvertinti situaciją, ką mes darome, kad galėčiau įvertinti situaciją dėl mūsų ateities eksporto reikalų“, – sako J. Milius.
Jis pasakoja, kad afrikinio kiaulių maro likvidavimui Baltarusijoje įkurtas štabas, kuriam vadovauja šalies vicepremjeras. Jame taip pat dirba penki ministrai ir veterinarijos tarnybos vadovas. Šalyje, pasak J. Miliaus, rasti afrikinio kiaulių maro židiniai ir nustatytos dvi grėsmės zonos, į kurias patenka ir Lietuva.
„Kadangi pirma grėsmės zona – ne mažiau 50 km. Taigi pastatyti kontrolės praleidimo postai su dezinfekciniais kilimėliais, tikrinamas maisto produktų judėjimas, jis yra draudžiamas, taip pat draudžiamas gyvūnų judėjimas. Atliekamas stebėjimas, gyventojų auginamos kiaulės yra naikinamos. Kiekvieną dieną visoje Baltarusijos teritorijoje medžiojami šernai“, – vardina specialistas.
Anot jo, per dieną visoje Baltarusijos teritorijoje sumedžiojama nuo 500 iki 1000 šernų. Jie visi yra užkasami – ši šerniena draudžiama maisto vartojimui. Baltarusijos prezidentas išleido įsakymą, kuriame leidžiama šernus medžioti nesilaikant taisyklių ir už sumedžiotus šernus yra mokama.
„Antra grėsmės zona yra ne mažiau 100 km. Mes, Lietuva, taip pat į tą zoną patenkame. Čia taip pat yra pastatyti kontrolės postai, praleidimo postai su dezinfekciniais kilimėliais ir imtasi panašių priemonių kaip ir pirmoje grėsmės zonoje“, – sako Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Pačioje Baltarusijoje, pasak jo, aplink kiaulių auginimo kompleksus 5 km spinduliu naikinamos gyventojų kiaulės. Tuo metu miškuose, kur laikomi šernai, kiaulės naikinamos 20 km spinduliu. J. Miliaus teigimu, baltarusiai planuoja gyventojams visai uždrausti laikyti kiaules, mat šalies kompleksuose yra 3,5 mln. kiaulių.
Ekspertai: afrikinis kiaulių maras išplis
Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas atkreipė dėmesį ir į Rusijos vadovų pranešimus, kurie esą aktualūs ir Lietuvai. „Tai jie pranešė Europos ekspertų rizikos vertinimą, kurį aš girdėjau jau prieš dvejus metus. [...] Europos mokslininkai iš Danijos pasakė, kad per Baltarusiją afrikinis kiaulių maras ateityje išplis į Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Tokie buvo Europos rizikos vertinimo instituto vertinimai. [Jie sakė, kad] per Ukrainą [afrikinis kiaulių maras] išplis į Vengriją ir Austriją. Kaip matote, mūsų geografinė situacija tiek dėl gyvūnų ligų, tiek dėl maisto saugos nėra labai rami“, – tvirtina specialistas. Rusijoje per 8 metus yra aptikta daugiau nei 500 minėtos ligos židinių. Rusai teigė turį problemų su klasikiniu kiaulių maru bei snukio ir nagų liga.
Pasak J. Miliaus, susitikime taip pat kalbėta apie eksportą bei jo reikalavimus. „Šiandien mes, [Lietuva], jau negalime vežti maisto produktų iš abiejų grėsmės zonų [Baltarusijoje] [...] Mes tą ir darome“, – pabrėžia J. Milius. Jis sako, kad afrikinis kiaulių maras išplito dėl žmogiškojo faktoriaus, kuomet maisto atliekos buvo naudojamos kiaulių ir šernų auginimui.
„Net šaldytuvai Baltarusijoje yra tikrinami. Ir jeigu pas gyventojus, kurie papjovė kiaulę be veterinarijos gydytojo leidimo, randama mėsa, ji yra sunaikinama. Aš esu minėjęs, kad šaldytuve laikomoje šaldytoje mėsoje virusas išlieka gyvybingas iki 6 metų“, – pažymi specialistas.
Pirmadienį J. Milius teigia susitiksiąs su atstovais iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos ir kalbėsiąsis apie tai, kad turi būti imamasi visų priemonių, kurių jau imtasi mūsų šalyje. „Ir dėl biologinių saugos priemonių – ypač“, – pabrėžia Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
