„Žmonės turi tokį įsitikinimą, kad užsisakyti maistą į namus ar į biurą gali būti labai brangu – ar brangiai kainuos atvežimas, ar tas maistas bus gerokai brangesnis. Jeigu yra grupelė žmonių – 3 ar 4 – jie atvežimą gaus nemokamai. Jeigu yra 1 ar 2 žmonės, atvežimas jam kainuos 5-7 litus, kas turbūt nėra labai didelė suma“, - Žinių radijo laidoje „Verslo ritmu“ kalbėjo T. Vonžodas.
Pasak jo, tas įsitikinimas, kad maisto į namus užsakymas yra brangus, ir lemia, kad ši paslauga nėra tokia populiari kaip Vakarų Europoje.
„Galiu pasakyti pavyzdį, kad toks tinklalapis Turkijoje per dieną sulaukia 60 tūkst. užsakymų, o Lenkijoje analogiški yra 4 tinklalapiai – didžiausias jų per dieną sulaukia 1000 užsakymų, o ketvirtoje vietoje esantis – 300 užsakymų“, - kalbėjo T. Vonžodas.
Pasak jo, maisto į namus užsakymų laukia pakilimas, grįstas naujosiomis technologijomis.
„Maisto užsakymo į namus skambučiai ilgainiui bus pakeisti išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, interneto puslapiais. (...) Į Lietuvą yra nusitaikęs vienas vokiečių didžiųjų tinklų Foodpanda, suplanavęs jau šį mėnesį pardavimus su restoranais. Jis įžengė į Lietuvą su nemažomis investicijomis. Be to, vienas žinomas Lietuvos verslininkas taip pat pradeda kurti verslą šioje srityje ir žada virš pusės milijono litų investicijas rinkodarai. Tad po Naujų metų išvysime abiejų šių verslų pasirodymą“, - sakė verslininkas.
T. Vonžodo teigimu, šiuo metu jie nejaučia didelės konkurencijos maisto užsakymo į namus sektoriuje:
„Šiai dienai mūsų konkurencija labiau pasireiškia su didžiaisiais tinklais, žinomais Lietuvoje, nes tie dideli ateis po Naujų metų, o tiems mažiems, kurie yra bandę, nelabai kas pavyko – jei kažkas atsidarė, nelabai jaučiame, kad mums sukeltų konkurenciją.“
T. Vonžodas nurodo, kad verslininkai seka tendencijas ir mato, kad į šią sritį reikia investuoti dabar, o derlių imti vėliau.
