„Vakar gavome Vilniaus Šnipiškių gyventojos pranešimą, kad į jos duris pasibeldė jaunuolis, prisistatęs „Maisto banko“ atstovu“. Įtartinas asmuo prašė patikslinti gyventojos adresą, prašė nurodyti asmens ir banko sąskaitos duomenis – to esą reikia norint gauti paramos maistu paketą“, sako „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Skambinusi moteris teigė niekada neprašiusi maisto paketų ar kitos socialinės paramos. Įtartinam „labdaros darbuotojui“ užtrenkusi duris, ji kreipėsi į „Maisto banką“ prašydama paaiškinti.
„Maisto bankas“ niekada nesiunčia darbuotojų ar savanorių lankytis gyventojų namuose – nei su prašymais suteikti informaciją, nei aukoti, nei siūlant maisto paketus. „Maisto banko“ savanoriai gali prašyti aukoti maisto parduotuvėse, tačiau jie nevaikšto po butus ko nors prašydami ar siūlydami, tvirtina V. Ilgius.
Pranešimų apie įvairių organizacijų atstovais prisistatančius apgavikus būta ir anksčiau. Pernai sukčiai „kalėdojo“ apsimesdami Carito savanoriais ar paramą vaikams renkančiais agentais.
„Maisto banko“ atstovais prisistatantys veikėjai tokiu būdu iš patiklesnių vyresnio amžiaus žmonių ar vaikų siekia išvilioti pinigų. Asmens duomenys gali būti panaudoti svetimu vardu pasiimant greitųjų paskolų. Įtartinam asmeniui pasibeldus į Jūsų duris, apie tai būtinai praneškite skambindami bendruoju pagalbos numeriu 112. Būkime budrūs ir neleiskime, kad apgaule pinigus išvilioti bandantys piktadariai apkartintų šventes kaimynams“, ragina „Maisto banko“ atstovas.
„Maisto bankas“ yra didžiausia ir viena labiausiai žinomų labdaros organizacijų Lietuvoje. „Maisto banko“ akcijos metu savanoriai aukoti maisto kviečia 73 miestuose ir miesteliuose. Šiemet „Maisto bankas“ surinko ir nepasiturinčių maitinimui perdavė virš 5000 tonų maisto.
