Į pasaulinę sėklų saugyklą netoli Šiaurės ašigalio esančiame Svalbardo salyne (Norvegija) šią savaitę buvo pristatyta pirmoji augalų sėklų siunta, praneša „The New York Times“.
Daugiau nei 150 m gylyje amžino įšalo kaustomoje saloje įrengta sėklų saugykla buvo projektuojama taip, kad atlaikytų didžiausius gamtos kataklizmus ir atominį karą. Temperatūros režimą saugykloje kontroliuoja automatinė stebėjimo sistema. Net jai sugedus sėkloms joks pavojus negresia, nes natūrali temperatūra uolienoje įrengtoje saugykloje nepakyla aukščiau 6 laipsnių šalčio.
Įėjimo į saugyklą kontrolės sistema atitinka branduolinio ginklo saugyklų ar JAV aukso atsargų saugyklos Fort Knoxe režimą, pastebi dienraštis. Visų įėjimo kontroliavimo kodų neturi nė vienas žmogus.
Šią savaitę į saugyklą buvo atvežta šimtai pilkų dėžių su sėklomis, kurios atkeliavo iš pačių įvairiausių planetos regionų, pradedant Sirija, baigiant Meksika. Tai pirmoji pagal Jungtinių Tautų iniciatyvą įrengto planetos „maisto banko“ indėlių siunta.
Pasak dienraščio, sėklų bankai pasaulyje veikia jau ne vieną dešimtmetį, tačiau dauguma jų yra ne atokiuose, sunkiai pasiekiamuose planetos kampeliuose, bet žemės ūkio gamybos regionuose. Be to, vos keli iš jų yra tokie saugūs ir aprūpinti naujausia technika, kaip saugykla Svalbarde.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu per praėjusį šimtmetį dėl klimato pokyčių ir žmogaus veiklos javų įvairovė sumažėjo beveik trim ketvirtadaliais. Pavyzdžiui, nebeliko 80 proc. 1930 m. augintų kukurūzų veislių. Saugykla Svalbarde turėtų apsaugoti maistinių kultūrų biologinę įvairovę.
