8 iš dešimties – tiek lietuvių siekdami atsikratyti svorio rinktųsi keisti mitybą. Šiuo metu sveika gyvensena tampa svarbiausiu žmonių rūpesčiu. O tai, tyrimų kompanijos teigimu, atveria naujų nišų verslui.
Šalia maitinimosi vietų vegetarams ar veganams, Vilniuje maždaug pusmetį maistą į namus ar į darbą galima užsisakyti iš dietologo sudaryto meniu. Anksčiau patys turėję svorio problemų verslininkai sako su tokia paslauga neprašovę – užimti žmonės nori valgyti ir lieknėti arba bent jau nestorėti. Tarpusavio konkurencijos įmonės nebijo, nors dažniausi abiejų klientai – daug dirbantys trisdešimtmečiai.
„Turbūt užsienio verslininkai kokiais 5–6 metais mus lenkia šitoje veikloje, bet nekopijavome to iš užsienio. Tiesiog tokią informaciją turėjome, visa tai gimė natūraliu būdu, buvo noras išmėginti patiems“, – sako restorano „Bel Ami“ bendraturtis Taurius Gedvilas.
„Kai dirbi įtemptai, nespėji laiku pavalgyti ir išeina, kad arba nepavalgai laiku, arba nuėjęs į bet kurią maitinimosi įstaigą, nesvarbu ar ji aukštesnio lygio, ar žemesnio, netinkamai renkiesi produktus. Pagundos po tos ištęstos pertraukos būna didesnės ir renkamės ne visai sveikus produktus“, – sakė programos „21 diena“ vadovė Živilė Jokimčiūtė.
Pusryčių, pietų ir vakarienės bei dviejų užkandžių kaina pas vienus verslininkus – nuo 15 eurų dienai, pas kitus – iki 80 eurų penkioms dienoms. Esą reikia įvertinti, kiek kainuoja ekologiški produktai ir laikas, kurį pats praleistum gamindamas.
„Lietuviai tikrai yra pasiryžę, kaip rodo tyrimai, net 74 proc. mokėti daugiau už sveikus produktus, tik bėda ta, kad lietuviai labai nepatiklūs. Jeigu yra maisto gaminimo įstaigos ir jos skelbiasi, kad yra sveikos, jos turi užsitarnauti tą pasitikėjimą“, – kalbėjo bendrovės „Nielsen“ Vartotojų tyrimų skyriaus vadovė Asta Ivanauskienė.
Ar plėsti veiklą į kitus miestus, verslininkai sako svarstys, įvertinę kelių mėnesių rezultatus Vilniuje.