Aurelijos Jaruševičiūtės ir Vytauto Žutauto fotoreportažas
Besiruošdami keliauti į Indiją, į Goa kraštą, pavartėme tenykštę spaudą. Sudomino ne tiek šio krašto aprašymas, kiek skaičiai. Dar prieš 5 metus į tarp turistų, atvykstančių į Goa, net 95 procentai buvo anglai (didžioji dauguma), po jų - vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai ir japonai. Jau pernai visus juos išstūmė šį kraštą atradę rusai. Dabar Goa miestelių gatvėse, viešbučiuose jautiesi kaip Rusijoje - net pardavėjai turistus pirmiausiai kalbina rusiškai ir tik pamatę, kad nereaguoji, pereina prie anglų kalbos.
Rusai laukiami ir mylimi
Per metus į Goa atvažiuoja 400 000 užsieniečių. Jie čia išleidžia 465 milijonus dolerių. Pajamos iš turizmo sudaro 15 procentų krašto biudžeto. Šiemet vargu ar tiek pavyks surinkti, nes jau gruodį ir sausį viešbučiuose atsirado nemažai laisvų vietų. Europiečiams į Goa nerekomeduoja vykti jų šalių vyriausybės - dėl terorizmo pavojaus. Rusai jokių perspėjimų nepaiso ir važiuoja ten, kur tik leidžia jo kišenė.
Rusams išvis nusispjauti į bet kokius perspėjimus. Jei pliaže plevesuoja raudona vėliava, draudžianti maudytis, o vandenyje murkdosi ne tik raumeningi jaunuoliai, bet ir jų damos - žinok, kad ten plaukioja rusai. Vokiečiai, anglai, o ką jau kalbėti apie japonus ar kinus, tik žiūri nuo kranto į laimingus žmones, bet patys, jei jau uždrausta, į vandenį nebris.
Jei prie baseino kabo užrašas, kad po devynių vakaro maudytis negalima, tai ten niekas, išskyrus rusus, ir nesimaudo. Jei po vienuoliktos vakaro viešbutyje prasideda tylos metas, tai dainuoti prie savo namuko ar kambaryje ir gerti degtinę gali tik rusai.
Jie nepaklūsta ir kitiems reikalavimams - tik rusas penkių žvaigždučių viešbutyje į restoraną gali ateiti vakarieniauti su trumpomis pliažinėmis kelnaitėmis. Kokiam nors kostiumuotam serui iš Londono tokia kaiminystė nelabai patinka, bet administratoriai priversti užmerkti akis ir to nematyti, nes išprašius iš restorano visus trumpakelnius rusus, teks visam personalui šokinėti apie vieną kostiumuotą serą ar jankį. O ką iš jo išpeši? Seras gal ir numes kokią rupiją, o štai jankis, kuris savoje šalyje - Amerikoje - tikrai negaili arbatpinigių, atvažiavęs į Indiją ar kurią kitą besivystančią šalį, gaili net cento. Jo filosofija visai kitoniška - čiabuviai turėtų būti dėkingi, kad jis atvažiavo, nes jis jiems davė darbo. Šiuo atžvilgiu rusai yra visai kitokie - jie nors ir nesilaiko jokių tasyklių, bet užtat dosniai žarsto arbatpinigius. Todėl padavėjai, barmenai, administratoriai stengiasi jiems įtikti ir pulkais slankioja iš paskos.
Todėl seras anglas, pensininkas vokietis ar jankis amerikietis iš kurorto išvažiuoja didžiai pasipiktinęs ir kitais metais jau ieško vietelės ten, kur nėra rusų. Ir tai galima pasakyti ne tik apie Goa. Pasižiūrėkite - rusai vokiečius baigia išstumti ir iš Turkijos, ir iš Graikijos, ir iš kitų šalių. Arba europiečiai važiuoja į tuos viešbučius, kurie nepriima mūsų "didžiųjų brolių". Galima iškęsti girtų rusų orgijas, juolab kad jie prie kitataučių nesikabinėja, tačiau blogybė yra ta, kad rusai sukelia paslaugų kainas.
Ir toje pačioje Goa rusai gerokai daugiau moka už masažus, krabus, krevetes, ekskursijas. Rusiškuose ir angliškuose kaininkuose kainos už tas pačias paslaugas skirtingos. Skirtingas ir aptarnavimas - rusams visur pirmenybė. Nors vėliau vietiniai, dar nepratę prie tokio familiarumo, tarp savęs iš jų juokiasi, tačiau sutikę rusą, nusišiepia iki ausų. Nusišiepia ir anglui. Tačiau pirmiesiems šypsosi iš dėkingumo, o antriems - iš pareigos.
Kiekvienas baltasis - milijonierius
Na, o dėl to terorizmo dėl kurio ir mūsų Užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja vykti į Indiją, tai galima pasakyti, kad tai daroma, ko gero, iš pareigos ar apsidraudžiant. Toje pačioje Goa net vietiniai indai mažai ką žinojo apie sprogimus Mumbajuje. O jei ir žinojo, tai po savaitės kitos pamiršo, nes šalyje, kur dauguma induistų, dauguma tiki reinkarnacija, mirties niekas nesureikšmina - esąs tik perėjimas iš vieno gyvenimo į kitą. Ir tai, kad sumažėjo turistų, vietiniai sieja tik su ekonomine krize.
Antra vertus, kiekvienas, atvykęs pailsėti, jų akimis, yra didelis turtuolis ir turėtų negailėti pinigėlių elgetautojams. Iš dalies jie ir teisūs. Pasikalbėjus su vietiniais, išsaiškėjo, kad padavėjai, barmenai per mėnesį uždirba, pavertus litais, apie 100 litų. Ir tai su arbatpinigiais. Panašus ir kito aptarnaujančio personalo uždarbis. Ir ne tik personalo. Panašiai uždirba ir prekeiviai, ir žvejai, vairuotojai. Kiek geriau, kaip ir visur kitur, gyvena tik biurokratai, valdininkai. Bet ir įstaigose ne aukso kasyklos. Iki 400 litų uždirba specialistai. Gal tik medikai gyvena pasiturinčiai, tačiau ir jie laukia, kad pacientai, apsimokėję kasoje, dar įdėtų ir į kišenę.
Mums Indijoje atrodė viskas pigu: maistas, drabužiai ir net medicina. Ypač perkant valstybinėse parduotuvėse. Prekeiviai gatvėse, pliažuose turistams kainas sukelia, bet užtat su jais gali derėtis. Net pagal oficialią statistiką, pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui mes esame maždaug penkis kartus turtingesni.
Turistų laukia pavojai
Indija - palyginti saugi šalis. Labiausiai reikia saugotis vikrių vagišių, plėšikėlių. Mada pravažiuojant pro šalį motociklu pagriebti kelio pakraščiu žioplinėjančios turistės rankinę iš Europos jau pasiekė ir Indiją. Vikriam motociklininkui čia visai nesunku dingti chaotiškame transporto sraute.
Pasitaiko ir didesnių nusikaltimų. Kaip tik mums besiilsint Goa, buvo kilęs skandalas dėl keturiolikmetės vokietės išžaginimo. Tas įvykis nuskambėjo per visą šalį, nes moksleivę iš Vokietijos nuskriaudė Goa valstijos švietimo ministro sūnus Rachitas Monseratė (21 m.). Pats tėvas su advokatu atvedė Rachitą į policiją. Jis labai nenoriai sutiko, kad būtų atliktas DNR tyrimas, painiojosi duodamas parodymus, todėl buvo areštuotas. Vėliau nukentėjusiosios motina dar papasakojo, kad tarp jos dukters skriaudėjų buvo ir viešųjų darbų ministro sūnėnas. Tai, kad sūnus įtariamas ušžaginimu, jo tėvui kainavo pareigas. Jis buvo apkaltintas sūnaus nusikaltimo slėpimu, nes Rachitą į policą atvedė tik po 15 dienų nuo to laiko, kai jo ėmė ieškoti policija.
Ir tai ne vienintelis atvejis, kai nukentėjo turistai. Dėl seksualinio prievartavimo į Goa policiją kreipėsi dar viena vokietė. Ji papasakojo, kad viena nuėjo į jūrą nusimaudyti. Seklumoje besitaškančią ją užpuolė tamsaus gymio vyriškis. Jis sugriebė ją už rankos, bandė nuplėšti maudymosi kostiumėlį, tačiau vokietei pasisekė ištrūkti. Policija, aišku, įtariamojo nesurado, tačiau turistės viešbučiuose buvo perspėtos neiti vienos į atokius pliažus.
Kiek anksčiau netoli Anžuno kaimelio, kurį mėgsta atvykstantys hipiai, buvo rasta nužudyta penkiolikmetė iš Didžiosios Britanijos Skarlet Kiling. Iš pradžių policija manė, kad mergina nuskendo, tačiau kai vietiniai papasakojo, kad rado ją nuogą, o liemenėlė buvo apsukta aplink kaklą, imtasi rimtesnių tyrimų. Juolab kad to reikalavo ir nužudytosios motina Fiona Maklou (43 m.). Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mergina buvo žiauriai sumušta, išprievartauta ir įmesta į vandenį. Sulaikyti keturi įtariamieji. Jų spermos rasta mergaitės kūne. Tai jei nepavyktų įrodyti, kad jie žudikai jie vis tiek bus teisiami už išžaginimą. Pagal Indijos įstatymus lytiniai santykiai su nepilnamete, net jai ir sutikus, yra prilyginami išžaginimui.
Pernai 8 turistės nukentėjo Goa. Nors tai pagal procentus ir nedaug, tačiau nusikaltimai apauga gandais ir tai dar turi įtakos turistų mažėjimui. Aišku, gerokai daugiau žūsta ar yra sužeidžiami keliuose. Štai ir mūsų viešnagės dienomis žuvo trys turistai iš Saudo Arabijos. Važiuodami nuomuotu automobiliu, jie atsitrenkė į sunkvežimį iš šalikėlės išvažiavusį į pagrindinį kelią.
Pirmas važiuoja stipresnis
Aišku, tik labai drąsūs vyrai galėjo nuomuotis automobilį ir išvažiuoti į Indijos kelius, kur nėra beveik jokių ženklų, šviesoforų, o pirmas važiuoja tas, kurio automobilis didesnis ir signalas garsesnis.
Net rusai nuomuojasi automobilius su vairuotoju. Jie gal ir norėtų išbandyti laimę Indijos keliuose lyg rusiškoje ruletėje, bet daugumą sulaiko tai, kad automobilių vairai yra dešinėje pusėje. Užtat rusai mielai apžergia motociklus. Jų Goa nesuskaičiuojama gausybė. Automobilius Indijoje įstengia nusipirkti tik turtingieji, o štai motociklas (ir ne vienas) - būtinas kiekvienai šeimai.
Kartais ir ant vieno motociklo susėda gausi šeimyna. Tėvas už vairo, motina ir pora vyresnių vaikų už jo, o dar kiekvienas prisispaudęs prie savęs po mažesnį vaikutį. Vienas ar du dar sėdi ant bako priešais tėvą. Iš viso 8 žmonės. Be jokių šalmų ar kitokių apsaugos priemonių. Ir tokių, mūsų akimis žiūrint, "kamikadzių" keliuose ne vienas. Jiems tai įprasta.
Turtingesnieji čia turi tuktukus. Tai toks pat motociklas, tik su trimis ratais ir uždengtas.
Keliai Indijoje, kaip ir visoje Azijoje, siauri, duobėti ir vingiuoti. Jais važiuoja ir automobiliai, ir motociklai, eina pėstieji, pedalus mina dviratininkai, bėgioja šunys ir katės. Šaligatviai yra tik didesniuose miestuose, o visur kitur - vienas kelias. Ir visi išsitenka, ir prasilenkia. Kartais šiurpas nupurto, kai matai, kad į tave lekia sunkvežimis, bet vairuotojas viską apskaičiuoja milimetrų tikslumu ir sugeba tavęs neužkliudyti.
Pereiti per gatvę - irgi menas. Dar gerai, kad keliuose gausybė kalnelių, vadinamųjų "gulinčių policininkų". Važiuodami per juos, vairuotojai sumažina greitį, tad tada reikia šauti į kitą kelio pusę. Geriau nežiūrėti į šalis - tada tave praleis, o jei ne, stovėk nors ir visą dieną. Matėme ir tikrų policininkų, tačiau jie į tą chaosą nesikiša. Jų prireikia tik įvykus avarijai ir panorėjus nustatyti kaltininiką.
