Šį kartą Generalinės prokuratūros atstovas pasiūlė nusišalinti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėjai, kuri priekaištavo, jog prokurorai nesugeba surinkti įrodymų.
Savo sprendimą dėl nusišalinimo Vilniaus 1-osios apylinkės teismas paskelbs ketvirtadienio rytą. Trečiadienį teisme toliau ketinta nagrinėjant „mailiaus“ bylą, kurioje buvusiam Lietuvos banko vadovui Romualdui Viskokavičiui ir dar devyniems asmenims pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, didelės vertės turto įsigijimo nusikalstamu būdu ir kt.
Tačiau, neatvykus penkiems advokatams, bylos nagrinėjimas iš esmės vėl atidėtas. Teismas tik priėmė prokuroro Dainiaus Baraniūno prašymą, kuriame jis ragina teisėją Reginą Gudienę nusišalinti nuo bylos.
Teisėja privalo nusišalinti
Anot D. Baraniūno, teisėja anksčiau išsakė savo nuomonę apie bylą, todėl neturėtų jos nagrinėti: „ Manau, šioje situacijoje teisėja negalėtų nešališkai bylos nagrinėti, nes liepos 20 d. nutartyje teismas pakankamai įvertino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kylančius prieštaravimus. Jeigu teismas nagrinės tos pačios sudėties, tuomet būtų pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas, kur nurodoma, kad kiekvienas nusikaltimu kaltinamas asmuo turi teisę į nešališką teismą“.
Teismui pasiteiravus, ar visi kaltinamieji sutinka su prokuroro siūlymu, pritarė tik du teisiamieji.
Kaltinimai „laužti iš piršto“
Ankstesniame posėdyje visų kaltinamųjų advokatai prokuroro kaltinimus byloje pavadino nepagrįstais ir „laužtais iš piršto“, o teismas tada priėmė sprendimą, jog kaltinamiesiems pateikti kaltinimai nėra konkretūs, kas apribojo jų teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Nutartyje buvo nurodyta, jog prokurorai turi galimybę pataisyti kaltinamąjį aktą arba šį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
„Nesutinku su prokurorams pateiktais kaltinimais, jog įtariamieji neturėjo teisės į gynybą, juk jie rašė skundus, turėjo advokatus. Manau, jog teismo sprendimas, jog prokurorai netinkamai surašė kaltinamąjį aktą yra nepagrįstas, ten pateikti įrodymai. O papildymus ir ekspertizes galima prašyti atlikti teismo metu“, – tuomet gynėsi D. Baraniūnas.
Išklausęs prokuroro žodžius, į ataką perėjo vienas „Mailiaus bylos“ kaltinamųjų Romualdas Visokavičius.
Patarė saugoti projekto autorystę
Buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius tikino nesuprantantis jam pateiktų kaltinimų : „Projektas dėl įžuvinimo buvo labai geras. Patariau jo kūrėjams saugoti autorystę, nes konkurentai gali ir čia pasidarbuoti. Kaip tai padarė kurpiant šią bylą“.
Prie nešvarių darbelių, anot R. Visokavičiaus, rankas iš pradžių pridėjo konkurentai, paskui politikai: „Būtent verslo konkurentai paprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) perduoti verslo projektą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) dėl neva fiktyvios įmonės noro pasisavinti ES lėšas. Juk būtent ES pinigai ir buvo garantu padengti kreditą“.
Šį kartą, tikino bylos dalyvis, FNTT tapo politikų įkaite, juk tyrimo metu paaiškėjo, jog įmonės nėra fiktyvios, o teisėta tvarka užregistruotos: „Be to, dokumentai NMA pateikti laiku ir skaidriai“.
R. Visokavičiaus gynėjas Juozas Gaudutis teigė nesuprantąs, kodėl tyrėjai klaidino prokurorą ir šis priėmė klaidingą sprendimą: „Juk byla ištirta nepilnai. Pavadinčiau tai namo statyba nuo stogo. O kur pamatai dingo? Taip ir byloje, kai buvo pažeista tyrimo metodika, trukdanti suformuluoti kaltinimus. O be jų neįmanoma suformuluoti kaltinimus asmeniui“.
Priekaištai prokurorui
Be to, anot J. Gaudučio, neatskleistas ir nusikaltimo veikos turinys, kas įrodo, jog kaltinimai surašyti perrašius Baudžiamojo kodekso straipsnius: „Taip kaltinimus galima surašyti kiekvienam praeiviui“.
Advokatas stebėjosi, jog tyrimas atliktas nepadarius projekto ekspertizės, nenustačius pažeidimų: „Prokurorai nori perduoti naštą teismui prašydami atlikti ekspertizę. Patys to nenori daryti. Manau, teismas pagrįstai grąžino bylą prokurorui. Juk kaltinamasis aktas surašytas greičiau, nei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai“.
J. Gaudutis pabrėžė, jog teismas tyrimo trūkumus išdėstė labai švelniai turint žinioje, jog prokuratūra padarė daug klaidų: „Tai nonsensas mano baudžiamojoje praktikoje“.
Padaryta daugybė nusikalstamų veikų
Primename, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT) ir Generalinės prokuratūros tirtoje byloje teigiama, jog organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams pateikti kaltinimai dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.
Pasak FNTT, kaltinimai dėl įvykdytų keliasdešimties nusikalstamų veikų pateikti devyniems fiziniams asmenims. Vienas asmuo, padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baigtame tyrime išaiškinta, kad organizuotai grupei vadovavo Lietuvoje ir užsienyje veikiančių baldais prekiaujančių įmonių savininkas Egidijus Gesevičius.
Veikė organizuota grupė
Bylos duomenimis, jo organizuota nusikalstama grupė, prisidengusi veiklos nevykdančiomis septyniomis Lietuvos ir viena užsienio įmone, 2009–2010 metais klastodama dokumentus, steigdama fiktyvias įmones, kyšininkaudama, papirkinėdama ir skatindama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 10 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto
Šios lėšos buvo skiriamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.
Grupuotė pastarojo nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – FNTT pareigūnai užkirto kelią nusikaltimo padarymui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Ikiteisminis tyrimas dėl siekio apgaule užvaldyti ES lėšas pradėtas praėjusių metų sausio 27 dieną.
