Trumpo vizito metu girdėjau įvairių nuomonių: dauguma Euromaidaną palaikė ir sakė nuoširdų „ačiū“ už buvimą kartu su jais, kai kurie dalyvavo mitinge tiesiog trokšdami prezidento atsistatydinimo, keli skeptiškiau žiūrėjo į protesto naudą, tačiau visi sutiko, kad susikompromitavusi valdžia turi keistis.
Maidano aikštėje – pakili nuotaika ir ryžtas akyse
Pačioje Maidano aikštėje tvyrojo itin pakili nuotaika: daug kartų pasakojau, iš kur atvykom, išklausiau padėkas ar pokyčių norus. Šimtai žmonių spaudė ranką, dėkojo, sveikinosi lietuviškai.
Skirtingai nuo chaotiškos Oranžinės revoliucijos, ši protesto akcija geriau koordinuota ir planuojama. Užimtame miesto administracijos pastate įsikūręs koordinavimo centras, gatvėse įkurtos „mobilios virtuvės“, palapinės su medikamentais, budi ir saugumą prižiūri savanoriai. Kalbant apie saugumą reiktų paminėti, kad opozicija tikrai labai rimtai žiūri į galimas provokacijas ir daro viską, kad minioje neatsirastų aplinką niokojančių „elementų“. Jokių išdaužytų langų, vitrinų ar padegtų šiukšliadėžių, ką ten – netgi kasdien zujant šimtatūkstantinėms minioms, šaligatviai švarūs lyg vyktų ne revoliucija, o profsąjungos piketas.
Kijevo administraciniame pastate tvyrojo jau kiek kitos nuotaikos – rimtis, susikaupimas, pavargę žmonės miega sugulę ant grindų ar tiesiog susėdę ant laiptų. Pastatas yra kruopščiai prižiūrimas ir tausojamas. „Užimti“ tik pirmieji keli aukštai – į darbuotojų kabinetus neįeinama. Itin baiminamasi provokacijų, griežtai draudžiamas alkoholis, prie įėjimo daiktus tikrina iš savanorių suformuota apsauga. Būtent šioje vietoje bet kuris norintis gali prisijungti prie pagalbos virtuvėje ar budėti gatvėje.
Apie Europos Sąjungą ukrainiečiai kalba atsargiai, tačiau nacionalistinės nuotaikos nukreiptos prieš Rusiją. Net neklausiami dauguma ukrainiečių sakydavo – „tik ne Rusija“. Rusijos nemėgsta niekas. Net tie, kurie nepritaria Euromaidanui, apie galimą ateitį su Rusija atsiliepė itin neigiamai.
Sutikti Euromaidano skeptikai iš esmės atspindėjo Rusijos televizijos kanalų skleidžiamą informaciją. Bijo, kad be „griežtos rankos“ politikos nebus tvarkos. V. Janukovyčius pateikiamas kaip labai protingas, griežtas ir sumanus politikas. Kažkur girdėta lietuviui buvo frazė „gal ir pats vagia, bet ir kitiems leidžia“. Nors Euromaidano skeptikai ir akcentuoja tai, kad net į gatves išėjus milijonui ukrainiečių, likę 45 mln. niekur neina, tačiau ir patys supranta, kad pokyčiai šalyje be aktyvių veiksmų neįmanomi, todėl laikosi neutralios pozicijos. Tiesiog paburba, kad „vietoje vienų vagių, ateis kiti“ ar „studentus kažkas suklaidino“.
Asmeniniai pastebėjimai, kurie geriausiai parodė ukrainiečių norą pokyčiams
Priėjo jauna šeima su ketverių pypliu, kuris ištiesė Ukrainos vėliavos spalvų segtuką, šeima padėkojo ir nuėjo. Garbaus amžiaus moteris su ašaromis akyse dėkojanti, kad atvykome, niekaip negalinti patikėti, kad tikrai atvykome iš Lietuvos. Įspūdingos minios plojimai pamačius mūsų vėliavas ne tik pačioje Maidano aikštėje, bet ir einant gatve.
Šimtų tūkstančių ukrainiečių ir dainininkės Ruslanos atliekamas valstybinis himnas, skendintis žvakučių ir iš dangaus krintančių snaigių apsuptyje.
Įspūdinga akustika Kijevo metro stotyse, kai ukrainiečiai vienu balsu sušunka „Slava Ukraini!“ Beje, šis šūkis (Slava Ukraini! – Herojam slava!, liet. Šlovė Ukrainai! – šlovė herojams!) skambėjo visos viešnagės metu, net nutolus nuo miesto centro, kur vyksta visas veiksmas, būtinai kas nors sušuks „Slava Ukraini!“ ir sulauks atsakymo. Ir, be abejo, bent pusės milijono žmonių minia, vieninga kaip kumštis – pilietinė visuomenė, pasiryžusi veikti ir kartu atsakinga už savo pačių kuriamą ateitį.
Šioje nuoširdaus palaikymo išvykoje išgirdome begalę padėkų, tačiau dėkoti šiandien reikia tik patiems ukrainiečiams. Šie žmonės, net ir spaudžiami totalitarinius metodus naudojančios valdžios ir Rytų kaimynų interesų, ryžtingai renkasi Vakarų vertybių kelią. Diakuju, Ukraina!
