Į devintus metus vykstantį festivalį „Naujojo cirko savaitgalis“ garsusis suomis J. Nuutinenas atvyksta nebe pirmą kartą – dalyvavo jame 2008-aisiais. Šį kartą jis atsiveža „Objektų cirko trilogiją“, kuri Lietuvos publikai bus pristatyta net tris vakarus: rugsėjo 11–13 d.
„Objektų cirko trilogija“ – tai trys spektakliai („Tiesiog cirkas“, „Dar tikresnis cirkas“ ir „Tas tikrasis cirkas“), vykstantys vienas paskui kitą trijose skirtingų formų cirko palapinėse, kurios jau rugsėjo 8 d. pradės kurtis Lukiškių aikštėje. Žonglierius, pasitelkęs antikvarinius objektus ir 50-ųjų muziką, kuria neįprastas istorijas. Žiūrovai juda su atlikėju iš vienos erdvės į kitą, taip jausdami ypatingą atmosferą ir kuriamą santykį su kūrėju. Festivalio rengėjai teigė, kad šis magiškas vaizdas ir unikali žongliravimo technika visiems paliks neišdildomų įspūdžių.
Ir tai dar ne viskas! Žiūrovų laukia pramoga ir vaizduotei, ir smegenims, ir skrandžiui: tarp spektaklių visi bus vaišinami lėkšte sriubos ir taure gėrimo.
Viską pamatysite ir išgirsite jau netrukus, o dabar siūlome trumpą pažintį su pačiu J. Nuutinenu, į Vilnių atvyksiančiu beveik tiesiai iš vieno prestižiškiausių Šiaurės šalyse – Helsinkio – festivalių. Cirko žvaigždė Vilniuje viešės visą savaitę, o po festivalio iškart trauks namo – į Prancūziją, nes ten nebuvo jau nuo balandžio pabaigos.
- Šįkart Lietuvos publikai pristatysite tris skirtingus spektaklius per vieną vakarą. Kuo išskirtinė „Objektų cirko trilogija“, kas joje nauja?“
- Mano idėja yra pakviesti žiūrovus į savo vietą ir parodyti jiems tai, kas man patinka, supažindinti su man patinkančia muzika. Žiūrovams rodau, kaip matau cirką. Pasirodymuose juntama nostalgija laikotarpiui, kuriuo negyvenau. Tai akimirka, kai žmonės vis dar tikisi stebuklo, kurio anksčiau nėra matę. Šiandieniame pasaulyje viskas vyksta itin greitai, todėl savo pasirodymu noriu pakviesti visus šiek tiek atsikvėpti, nurimti, išgirsti ir pajusti šį tą netikėta.
- „Jeigu norite darbą atlikti puikiai, padarykite jį patys.“ Tai yra jūsų žodžiai. Esate perfekcionistas?
- Stengiuosi viską daryti taip gerai, kaip tik sugebu. Kartais sunku rasti žmones, kurie galėtų išpildyti mano lūkesčius kuriant spektaklį, tada kur kas paprasčiau viską padaryti pačiam. Ir tada viskas yra būtent taip, kaip pats ir norėjai. Jokių kompromisų.
- Bet juk kuriate spektaklius ir su kolegomis. Kokį skirtumą jaučiate dirbdamas vienas ir su kompanija?
- Su trupe „Circo Aereo“ ir kolega Maksimu Komaro visus spektaklius kuriame kartu. Kartais tik mudu, o kartais ir su daugiau artistų. Iš žmonių, su kuriais dirbu, aš mokausi. Jie turi idėjų, kurių neturiu aš, bet turi gerbti kitus ir negali visada brukti savo minčių ir sumanymų. Taigi turi siekti kompromiso. Kai viską darai vienas, gali pasitikėti tik savimi, tačiau su savo idėjomis gali keliauti taip toli, kaip tik norisi.
- Kas jūsų darbe jums svarbiausia?
- Daryti tai, kas man teikia džiaugsmo. Esu cirko artistas, užsiimu architektūra ir scenos dizainu. Kai buvau jaunas, tai buvo mano svajonių darbai.
- Kalbant apie darbą – cirką vadinate darbu ar savo gyvenimu?
- Ir tai, ir tai. Keliauti su cirko palapinėmis ir karavanais yra gyvenimo būdas, bet taip pat tai yra ir darbas.
- Ar labai populiarus naujasis cirkas Suomijoje?
- Vis labiau ir labiau populiarėja, bet cirko artistams gyventi iš to Suomijoje vis dar sunku, nes ne itin daug galimybių rengti turus.
- Kai sakome žodį „cirkas“, dauguma žmonių iškart įsivaizduoja liūtus, meškas, klounus. Naujasis, arba šiuolaikinis, cirkas yra kas kita. Ar jums patinka tradicinis cirkas?
- Aš toks pat kaip ir daugelis žmonių – irgi matau visus tuos dalykus. Tokia realybė ir turime su tuo susitaikyti. Niekada nekalbu apie naująjį cirką. Turiu susikūręs tam tikrą tradicinio cirko paveikslą, kuris, matyt, susiformavo iš mano vaikystės prisiminimų ir patirties. Stengiuosi nueiti į tardicinį cirką kuo dažniau, bet labai dažnai nuėjęs ten nusiviliu – tas cirkas nereprezentuoja to paveikslo, kurį turiu savo galvoje. Tai yra priežastis, kodėl kuriu savo cirką savaip.
- Papasakokite šiek tiek apie save: savo vaikystę, kur užaugote, kada pradėjote cirko artisto karjerą, atvykote į Prancūziją?
- Dabar man 39-eri, cirkas mano gyvenime kaip pomėgis atsirado, kai buvau trylikos. Pusbrolis išmokė mane žongliruoti, paskui ieškojau cirko mokyklos. Radau ją savo gimtajame mieste Lahtyje (Suomijoje). Pradėjau kaip akrobatas, nes tuo metu užsiiminėjau gimnastika. Nenustojau žongliruoti, taip pat praktikavau magiją. Magiška yra tai, kad sutikau M. Komaro ir kad pradėjome drauge dirbti.
„Circo Aereo“ sukūrėme 1996 m. Po trejų metų, 1999-aisiais, norėdamas išmokti daugiau, išvykau studijuoti į Prancūziją, „École Nationale du cirque Annie Fratellini“, o vėliau patekau į Nacionalinį cirko meno centrą. Mokslus baigiau 2001 m., o į pirmą turą išvykau su baigiamuoju studijų spektakliu, kurį režisavo Philippe’as Decouflé.
2002-aisiais pastačiau savo solo spektaklį cirko palapinėje „Tiesiog cirkas“ (pirmoji „Objektų cirko trilogijos“ dalis – red. past.). Nuo tada dirbu Prancūzijoje, kartais Suomijoje, keliauju su turais po Europą ir pasaulį.
- Apibūdinkite save keliais žodžiais.
- Smalsus, aistringas, užsispyręs ir kartais per daug malonus.
- Ar kada nors svajojote tapti kuo nors kitu, daryti ką nors kita?
- Pusbrolis kaltas, kad tapau cirko artistu, nes jis išmokė mane žongliruoti. Bet aš to nesigailiu. Darau vieną iš savo trijų svajonių darbų, taigi esu laimingas!
- Gimėte ir užaugote Suomijoje, dabar gyvenate Prancūzijoje. Kuri šalis jums labiau patinka?
- Suomijoje gyvena mano šeima ir draugai, Prancūzijoje yra mano darbas, čia taip pat turiu draugų. Man patinka abi!
- Ar savo gyvenime norėtumėte ką nors pakeisti?
- Kitąmet turėti didesnį karavaną.
