Lietuvos Katalikių Moterų Sąjunga praneša, kada Rugsėjo 26-ąją sukanka 120 metų nuo Lietuvos Katalikių Moterų Draugijos įkūrėjos ir ilgametės pirmininkės, visuomenės veikėjos, taurios asmenybės Magdalenos - Draugelytės Galdikienės (1891m-1979m.) gimimo.
Magdalena Draugelytė gimė 1891 m. rugsėjo 26 d. Bardauskų kaime (Gižų vls., Vilkaviškio apsk.). Magdalena Draugelytė 1910 metais baigė Marijampolės mergaičių gimnaziją, mokytojavo Liepojoje ir Obeliuose. Visuomeninis Magdalenos talentas jau atsiskleidžia nuo 15 metų Magdalena jau dalyvavo slaptuose lietuvių susirinkimuose, dainavo choruose, vaidino dramos būreliuose. 1912 metais ji suorganizavo ateitininkų būrelį ir sėkmingai vienerius metus jam vadovavo.
Tais pačiais metais įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus Petrograde. Studijų metais susipažįsta su savo būsimuoju vyru Adomu Galdiku (1893m.-1969m.), kuris gyvena pas dėdę, Petrogrado kunigų seminarijos profesorių kun. Vyskupą Pranciškų Karevičių (1861m.-1945m.). Studijuodama Petrograde Magdalena dėstė lietuvių kalbą Šv. Kotrynos gimnazijoje. 1915 metais baigus mokslus įstaigą, tenka atlikti praktiką Sibire. Metus Magdalena Draugelytė mokytojavo valstybinėje mergaičių gimnazijoje Kainske. Paskui mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje Tambove (gimnazija buvo įkurta lietuvių kolonijoje).Brolis kun. Vladislovas Draugelis 1917 metais palaimina Magdalenos Draugelytės ir Adomo Galdiko santuoką.
Galdikai sugrįžta į Lietuvą, 1918 metais, apsigyvena Kaune. Magdalena pradeda dirbti „Saulės“ draugijos gimnazijos mokytoja, Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos dėstytoja, nuo 1936 metų iki bolševikų okupacijos tos pačios kongregacijos gimnazijos direktorė, pedagoginis stažas 27 metai. Magdalena Draugelytė Galdikienė suburia Lietuvos katalikes moteris į draugiją, kurią pavadina, „Lietuvos Katalikių Moterų Draugija“, tampa šios draugijos pirmininke ir su pertraukomis vadovauja 20 metų. Draugijos veikla apima visą Lietuvą. Šios draugijos dėka, Lietuvos moterims, suteikiama teisė, dalyvauti valstybės kūrime ir visuomeniniame gyvenime.
Magdalena Draugelytė Galdikienė 1919 metais išrenkama į Kauno miesto tarybą.
1920m Lietuvos katalikės moterys išleidžia laikraštį „Moteris“, vyriausia redaktore paskiriama Magdalena – Draugelytė Galdikienė.
Steigiamojo Seimo rinkimai 1920 metais, Magdalena Draugelytė Galdikienė tampa Lietuvos Respublikos Seimo nare ir ja būna netik steigiamajame, bet ir kituose Seimuose, atstovavo krikščionims demokratams. Dirbo švietimo darbo ir socialinės apsaugos bei knygyno komisijose, vadovavo Seimo Moterų frakcijai. 1925 metais ji buvo Seimo sekretorė, 1926 metais – vicepirmininkė. Labai didelis indelis steigiant Kauno Meno mokyklą.
1928 metais Magdalena – Draugelytė Galdikienė su universiteto studentėmis ir studentų atstovybe universiteto centriniuose rūmuose M. Mickevičiaus gatvėje suorganizuoja Motinos dienos minėjimą, pirmąjį gegužio mėnesio sekmadienį, ši data minima iki šių dienų.
1944 metais, artėjant sovietinei priespaudai, Galdikai pasitraukė į vakarus, atsidūrė Berlyne, vėliau – Stade (netoli Hamburgo), Bukstehudėje, Freiburge. Magdalena dirbo pabėgėlių globos įstaigoje, mokytojavo. 1947 metais Galdikai persikėlė į Paryžių; čia vėl plėtojosi jos, visuomenininkės, talentas. Magdalena buvo Lietuvių šalpos draugijos Prancūzijoje ir Pasaulio moterų sąjūdžio lietuvių komiteto (PMSLK) narė.
Magdalena Draugelytė Galdikienė atnaujina ryšius ir įsitraukia į tarptautinį gyvenimą, kad galėtų kelti pavergtos Lietuvos klausimą. Susisiekusi su centro valdybos narėmis Lietuvoje, sutarė Lietuvių Katalikų Moterų Draugiją (LKMD) vėl įtraukti į Tarptautinę Katalikų Moterų Uniją (TKMU), kurioje LKMD buvo pripažintos visos nario teisės atstovauti Lietuvai. 1951 metais sumanios centro valdybos narės, susirinkusios Paryžiuje, įkūrė Pasaulio Lietuvių Katalikių Moterų Organizacijų Sąjungą (PLKMOS), kad galėtų sujungti visas po pasaulį išsibarsčiusias lietuves katalikes moteris. Tai atlikusios, jos sugebėjo pasiųsti savo atstovę į Tarptautinę Katalikių Uniją (TKMU).
Magdalena ir Adomas Galdikai 1952m. emigruoja į Jungtinės Amerikos Valstijas, apsigyvena Niujorke. Magdalena Draugelytė - Galdikienė atnaujina visuomeninę veiklą, vyro Adomo kūrinių parodos buvo surengtos Niujorke, Čikagoje, Filadelfijoje, Klyvlende, Baltimorėje, Bostone, Los Andžele. Magdalena Draugelytė Galdikienė atgaivino PLKMOS veiklą, tapo šios organizacijos pirmininke. Ji susisiekė su Amerikos Katalikių Moterų Organizacijų Sąjunga (AKMOS). Sovietmečiu PLKMOS kiekviena proga informavo apie pavergtą Lietuvą, religinį ir tautinį pasirengimą. Magdalena Draugelytė Galdikienė Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išrinkta Ateitininkų federacijos valdybos nare, Europos moterų egzilių tarybos nare, Nekaltojo Prasidėjimo seselių gildos valdybos nare.
1969 metais anapilin iškeliavo Adomas Galdikas, palaidotas Niujorko kapinėse. Magdalena padėjo surengti jo pomirtines parodas. Brukline įkūrė Galdiko paveikslų galeriją, dalį jo kūrinių parengė išsiųsti į Lietuvą.
1970 05 15 minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje gyvenusiais buvusiais Steigiamojo Seimo nariais, broliu E. Draugeliu, Lietuvos Katalikių Moterų Draugijos dvasios Tėvu, kun. Prelatu M. Krupavičiumi, A. Milčiumi, J. Pakanka, J. Pronskumi, K. Škirpa pasirašė kreipimąsi pasaulio Parlamentų, Senatų nariams ir kitoms demokratinėms šalių institucijoms dėl Lietuvos okupacijos.
Pradėjus silpti sveikatai, 1973 metais M.Galdikienė parašė prašymą Putnamo vienuolyno vadovybei pareikšdama norą apsigyventi pas Švč. M.Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seseles. Tuometinė vadovė s. Margarita ir dr. Ona Labanauskaitė jai padėjo iš Niujorko persikraustyti į Putnamą. Magdalena Draugelytė Galdikienė nesėdėjo sudėjusi rankų. Gražioje vienuolyno sodyboje, vadinamuose Raudondvario svečių namuose, ji įkūrė Galdiko paveikslų galeriją. Paveikslai čia buvo eksponuojami šešiolika metų. 1973 metais Magdalena Draugelytė Galdikienė, padedama kitų, parengė ir išleido monografiją anglų kalba „Adomas Galdikas“. 1975 metais pasirodė to paties pavadinimo lietuviška monografija, redaguota Juozo Girniaus.
1976 m. Rugsėjo 26-ąją Putname buvo paminėtas M.Galdikienės 85-erių metų jubiliejus, susirinko apie šimtas jos bičiulių, minėjimas pradėtas Šv. Mišiomis, kurias koncelebravo kunigai Stasys Yla, Juozas Vaišnora, SJ, ir Leonardas Andreikus, OFM. Pamokslą pasakė kun. Stasys Yla. Po mišių minėjimas tęsėsi Adomo Galdiko galerijoje. “Darbininkas“ rašė : Ji pati, „lyg nejausdama ilgo amžiaus naštos, kaip ir visuomet, buvo jaunatviškai gyva, sąmoninga ir maloni“. Magdalena Draugelytės Galdikienės straipsnių, atsišaukimų publikacijų ir mokslinės veiklos paskelbta spaudoje, „Moteris", „Lietuvaitė“, „Šeimininkėms“, „Laisvė“, „Rytas“, „Dirva“, „Naujoji Vaidilutė“, „XX Amžiuje“ Jungtinių Amerikos Valstijų spaudoje, „Ateitis“, „Draugas“, ir kt.
1979metais Gegužės 22 dieną savo namuose Puntamame anapilin staiga ir netikėtai išėjo Magdalena Draugelytė - Galdikienė eidama 89-uosius gyvenimo metus. Velionė palaidota šalia vyro Niujorko kapinėse.
1991 metais Beatričė Vasaris parvežė Adomo Galdiko paveikslus į Lietuvą.
Magdalenos Draugelytės - Galdikienės ir jos vyro Adomo Galdiko šviesus ir gražus atminimas, jų atlikti darbai tebus mums ir ateities kartoms pavyzdys kaip aukotis Tėvynei, Dievui.
Lietuvos Katalikių Moterų Sąjungos vardu,
Pagarbiai,
Janina Klungevičienė
