Slapstėsi 5 metus
2009 metų kovo 18-ąją S. Abutidzė kartu su dar dviem mafiozais iš Maskvos viešbučio „Zolotoje kolco“ pagrobė vietos verslininką Džonį Managadzę ir atsivežė jį į restoraną „Riabina“. Čia pagrobtasis Taro nurodymu buvo sumuštas beisbolo lazda. Jam liepta skambinti giminaičiams ir duoti nurodymą atvežti pagrobėjams pusę milijono dolerių. Po to įkaitas buvo nuvežtas į išnuomotą butą ir ten laikytas 3 paras. Per jas giminės surinko 218 000 dolerių (545 000 litų) ir įdavė juos pagrobėjams. Šie, gavę dalį pinigų, išmetė verslininką iš mašinos į pakelės griovį.
Tų pačių metų liepą Taro ir keli jo parankiniai, dalyvavę verslininko pagrobime, buvo sulaikyti. Dar po metų Maskvos Chamovniko rajono teismas Taro ir jo bendrininkus pripažino kaltais. Teismas Taro skyrė 10 metų nelaisvės, o jo parankiniai buvo nuteisti kalėti 9 ir 6 metus. Tačiau dabar sulaikytam Abchazijos piliečiui S. Abutidzei tuokart pavyko pasislėpti. Buvo paskelbta jo paieška – ji tęsėsi 5 metus. Dabar S. Abutidzės laukia teismas.
Pareikalavo dalies
Tarielis Onianis-Taro jau 1980-aisiais buvo vienas iš autoritetingiausių Maskoje „įteisintųjų vagių“. Po kurio laiko jis patraukė užkariauti Europos. Ten jis užsiėmė statybų verslu, taip pat valdė didžiąją dalį gruzinų aviacijos kompanijos „Airzena“ akcijų paketo. 2005-aisiais Ispanijos policija surengė operaciją, per kurią daugiau nei 4000 policininkų su šarvuočiais ir sraigtasparniais atakavo mafijos iš Rytų šalių buveines Barselonoje, Alikantėje ir Marbeloje. Buvo atlikta per 70 kratų, areštuota kelios dešimtys mafiozų. Pačiam T. Onianiui pasisekė pabėgti, tačiau teisėsaugininkų rankose liko jo 12 metų duktė. Po to keli, matyt, mafijai dirbantys rusų ir gruzinų politikai sukėlė triukšmą paskelbę, esą Ispanijos policija kaip įkaitus ima vaikus.
Netekęs savo imperijos Ispanijoje, Taro grįžo į Rusiją ir tuoj pat pareikalavo savo dalies bei pabandė užvaldyti Rusijos kriminalinį pasaulį, kuriam vadovavo Aslanas Usojanas, labiau žinomas kaip Senis Chasanas. Tačiau tuometis sostinės mafijos tėvas Senis Chasanas ir jo parankiniai atkišo T. Onianiui špygą. Šis vis tiek neatsisakė sumanymo atkovoti valdžią Maskvoje ir pradėjo karą, kurio aukomis vėliau tapo dešimtys mafiozų.
Karo aukos
2005-ųjų lapkričio 17 dieną du pasamdyti žudikai Maskvoje mirtinai sužeidė artimiausią T. Onianio sąjungininką Gelą Gercvadzę. Tad jau kitais metais nuo samdomų žudikų kulkų žuvo su Seniu Chasanu susiję „įteisintieji vagys“ – Alikas Minaljanas-Sočinskis ir Andrejus Golubevas-Skifas.
O didžiausia Senio Chasano netektis buvo „rusų mafijos tėvo“ Viačeslavo Ivankovo, pravarde Japončikas, sušaudymas 2009-ųjų liepos 28-ąją. Po šio išpuolio Japončikui buvo atliktos kelios sudėtingos operacijos, bet medikų pastangos buvo bevaisės – spalio 9-ąją Japončikas mirė. Jis buvo itin iškilmingai palaidotas Vagankovo kapinėse Maskvoje.
Teisėsaugai nepavyko atskleisti Japončiko žudikų, o štai Senis Chasanas iš karto nusprendė, kad tai – T. Onianio gaujos darbas. Tad buvo pasamdytas visas pulkas samdomų žudikų ir užsakyta nušauti net 35 „įteisintuosius vagis“. Dauguma jų – gruzinai.
Toks Taro klano narys V. Džanašija-Lado iškart po Japončiko mirties movė iš Rusijos ir, pasikeitęs pavardę, apsigyveno Marselyje. Ir nors iš savo slėptuvės jis beveik neišeidavo, kiti mafiozai sugebėjo surasti jį ir susidorojo: į Lado buvo paleistos 7 kulkos. Sužeistasis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau medikai buvo jau bejėgiai. Galima sakyti, trečias kartas nemelavo, nes tai buvo jau trečias pasikėsinimas į Lado.
Po Lado atėjo Malchazo Kitijos, pravarde Machonija, eilė. Šį Taro klano „įteisintąjį vagį“ kulka pasivijo Graikijoje. Kalbama, kad būtent Machonijai buvo pavesta organizuoti Japončiko nužudymą.
Neaiški mirtis
2010-aisiais Graikijoje, Salonikuose, savo namuose prestižiniame Oreokastro rajone, netikėtai mirė „įteisintasis vagis“ L. Čolakidis-Levas Grekas. Tuoj po pusryčių jis staiga neteko sąmonės ir mirė dar neatvykus gydytojams. Šie konstatavo, kad kriminalinio pasaulio autoritetui sustojo širdis. Tai sukėlė įtarimų giminaičiams, nes iki tol L. Čolakidis buvo sveikas. Jie iki šiol mano, kad L. Čolakidis buvo nužudytas. Teisėsauga irgi neatmeta šios versijos.
Greko mirtis buvo dar vienas smūgis Senio Chasano klanui. Mat Seniui Chasanui buvo uždarytos ne tik Europos Sąjungos (ES) šalių, bet ir kitų valstybių sienos. O štai L. Čolakidis galėdavo laisvai važinėti po visą pasaulį spręsdamas Seniui Chasanui iškilusias problemas. L. Čolakidis ne tik atstovavo Senio Chasano interesams Pietų Europoje, bet ir koordinavo gangsterių judėjimą po Europą.
Graikijoje L. Čolakidis valdė autobusų kompaniją, kurios autobusai vežiojo keleivius po visą Europą, taip pat – degalinių tinklą. Teisėsaugininkai įtarė, kad per šias firmas išplaunami Senio Chasano klano uždirbami kriminaliniai pinigai. Šis klanas valdė daugybę legalių ir nelegalių kazino, platino narkotikus, taip pat nemažai uždirbdavo suteikdamas kai kuriems verslininkams „stogą“.
Pats L. Čolakidis pažinojo tūkstančius valdininkų ir juos rėmė pinigais, todėl jam nesunkiai pavyko paversti Graikiją vos ne nusikalstamo pasaulio sanatorija. Kriminaliniai autoritetai čia praleisdavo mėnesių mėnesius, nebijodami arešto.
Kadangi L. Čolakidis turėjo transporto kompaniją, tai mafiozai jo autobusais netrukdomi keliaudavo po Europą.
Nušovė prie restorano
Galų gale krito ir pats Senis Chasanas. Jis buvo nušautas praėjusių metų sausį Maskvoje, prie restorano „Staryj fajeton“ tarnybinio išėjimo. Snaiperis savo taikinio laukė priešais esančiame name. Vos tik A. Usojanas išlipo iš savo automobilio, nuaidėjo šūviai... Sunkiai sužeista buvo ir restorano padavėja.
Toje vietoje, kur laukė šaulys, kriminalistai rado sulankstomą kėdę, kelias cigarečių nuorūkas ir delno atspaudą. Aplinką filmuojančiose kamerose užfiksuota, kaip į tą namą užeina du vyrai su dideliais krepšiais, o trečias lieka lauke ir stebi aplinką.
Pasikėsintojai žinojo, kad šis restoranas – tai tarsi Senio Chasano kontora. Čia jis priiminėdavo svečius, čia spręsdavo visus klausimus. Tai, ko gero, ir buvo vienintelė vieta, kur buvo galima įvykdyti užsakymą jį nužudyti.
Žudikas šaudė iš 9 milimetrų automato „Val“. Tai be triukšmo šaudantis ginklas, sukurtas Rusijos specialiesiems padaliniams. Tokių ginklų pagaminta nedaug, tačiau vis tiek vienas kitas atsirado juodojoje rinkoje. Manoma, kad atsirado iš Šiaurės Kaukazo, kur arba liko nepaimti po mūšių, arba tiesiog kariškių buvo parduoti.
Taigi kodėl mafijos bosas, į kurį jau buvo kėsintasi 2010 metais ir kuris tikrai žinojo, jog yra medžiojamas, tuokart buvo tik su dviem apsaugininkais? Tai daugiau retorinis klausimas. Mafiozų mėgstamos knygos „Krikštatėvis“ veikėjas Maiklas Korleonė sakė: „Jeigu istorija ko nors ir moko, tai moko to, kad nužudyti galima bet ką“. Ir iš tikro: gali važinėti su būriu apsaugininkų, bet nuo snaiperio nepasislėpsi.
Įrašas pas italus
Rusijos nusikalstamo pasaulio „patriarchas“ Aslanas Usojanas buvo sudaręs priešų, kuriuos reikia sunaikinti, sąrašą. Teisėsaugininkai išsiaiškino, jog į tą sąrašą įtraukta apie 20 asmenų. Tai – azerbaidžaniečių gaujų nariai ir keletas jaunų gruzinų. Rusijos policijos duomenimis, į sąrašą įrašytų „mirtininkų“ pėdsakais seka keletas profesionalių žudikų. Jie jau nužudė keletą pasmerktųjų, tarp jų – Rovšaną Džanijevą, dar žinomą kaip Rovšanas Lenkoranskis.
Tame sąraše turėtų būti ir Tarielis Onianis. Neabejojama, kad būtent jo įsakymu buvo nužudytas Senis Chasanas, tačiau tai įrodyti vargu ar kada pasiseks.
Italijos policija turi dviejų Rusijos „įteisintųjų vagių“ pokalbio telefonu įrašą. Tame pokalbyje aptartas pasikėsinimas į Senį Chasaną. Įrašas buvo padarytas 2012 metų rugsėjo 18 dieną Romoje, kur vyko Rusijos „įteisintųjų vagių“ susirinkimas. Jį sukvietė Merabas Džamgveladzė, pravarde Merabas Suchumietis. Tuokart kalbėdamas telefonu su „Matroskaja tišina“ kalėjime esančiu Tarieliu Onianiu, Merabas pareiškė, kad reikia apsispręsti, ką daryti su Seniu Chasanu. Įrašas liudija, kad Taro atsakęs: „Anuliuokite jį, ir dings visos problemos“.
Italijos policijos atstovai mano, kad būtent po šio pokalbio Rusijos kriminalinio pasaulio vadeivų susirinkime ir buvo priimtas mirties nuosprendis Seniui Chasanui. Vėliau pareigūnai įrašė dar vieną pokalbį telefonu – Taro ir Merabas džiaugsmingai aptarinėjo jau įvykdytą žmogžudystę.
Vokiečių žurnalistas Jurgenas Rotas tvirtina, kad T. Onianio klanas turi savų žmonių pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ne tik Rusijoje, bet ir Vienoje, Romoje. Prancūzų policija, klausydamasi mafiozų pokalbių, daro išvadą, kad Taro gali būti pažįstamas ir turėjęs reikalų su buvusiu Italijos ministru pirmininku Silvijo Berluskoniu.
Okupavo gruzinai
Šiuo metu Italijoje, Bario mieste, kaip tik vyksta M. Džamgveladzės ir dar kelių T. Onianio klano mafiozų teismas. Jie kaltinami nusikalstamos organizuotos grupuotės sukūrimu ir pinigų plovimu.
2012 metų sausio 6-ąją Bario mieste, vos už 100 metrų nuo policijos komisariato, buvo nušautas verslininkas Revazas Čiuradzė. Jis – „įteisintojo vagies“ Teimurazo Čiuradzės-Aleko tėvas. Pačiame miesto centre vidury dienos į Revazą buvo paleistos 9 kulkos. Italų policija sulaikė Revazo sugyventinę, taip pat Gruzijos pilietę, ir apkaltino ją, esą ji samdomiems žudikams papasakojusi savo sugyventinio planus. Sekliai nustatė, kad R. Čiuradzė Baryje kontroliavo bendrovę „Geotransit“, kuri gabeno krovinius iš Italijos į Gruziją. Kaip tik tokiu verslu užsiėmė ir M. Džamgveladzės kontroliuojamos bendrovės. Tad taip buvo susidorota su konkurentu.
Tiriant žmogžudystę buvo nustatyta, kad Apeninuose veikia keletas mafiozų grupuočių iš Rytų. Daugelis jų – iš Gruzijos. Užpernai Italijos teisėsaugininkai pirmą kartą savo dokumentuose oficialiai ėmė vartoti terminą „gruzinų mafija“. Tuose dokumentuose rašoma, kad Bario mieste vyksta kriminalinis karas tarp Kutaisio ir Tbilisio organizuotų grupuočių. Dokumentuose taip pat pažymėta, kad gruzinų mafija veikia nepriklausomai nuo vietinės mafijos, ir reketas, žmogžudystės, nelegali emigracija yra jos specializacija.
Italijos teisėsaugininkai sunerimę, kad gruzinai pasklido po visą šalį, tačiau ypač daug jų – Baryje. Iš 6500 oficialiai į šalį įvažiavusių gruzinų per 2000 jų gyvena Baryje. Tai bene didžiausia Gruzijos diaspora visoje Europoje. Tačiau gruzinų įkliūva ir Romos, ir Bolonijos, ir Florencijos, ir Milano, ir kitų miestų policijai.
Neseniai buvo areštuota net 70 šios tautybės butų vagių. Jie vogdavo auksą, jį išlydydavo ir realizuodavo per supirkimo punktus. Italijoje, kaip ir kitose šalyse, gruzinai išsiskiria organizuotumu, kariška laikysena ir jėga, konspiracija. Paprastai gruzinai turi arba Bulgarijos pilietybę, arba kelis gruziniškus pasus. Jei teisėsaugininkams patenka vienas jų dokumentas, jau kitą dieną nusikaltėliai naudojasi kitu. Vagims ir plėšikams vadovavo M. Džamgveladzės statytinis, irgi „įteisintasis vagis“, Besikas Kuprašvilis-Biesas, o už pinigų plovimą ir nekilnojamojo turto prekybą buvo atsakingas Temuras Nemsicveridzė-Cripa. Besiklausydami jų pokalbių Italijos policininkai ir padarė anksčiau jau minėtus įrašus.
Teisėjas paleido
Pernai birželį Italijos prašymu Europolas įvykdė stambią operaciją prieš M. Džamgveladzės klaną. Vienu metu Italijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje buvo sulaikyta 18 gangsterių. 13 iš jų turėjo „įteisintojo vagies“ statusą. Buvo sulaikyti Cripa, Gyvis Gordeladzė, Tamazas Korošinadzė ir daugelis kitų. Pats M. Džamgveladzė įkliuvo Vengrijoje.
Lietuvos kriminalistai tuokart sulaikė 5 įtariamuosius. Prokuratūra kreipėsi į teismą, kad G. Gordeladzę suimtų, tačiau teisėjas Gediminas Viederis atmetė prašymą suimti tarptautinio masto organizuotų nusikaltėlių vadeivą, ieškotą visoje ES. Mūsų teisėjas, motyvuodamas tuo, kad įtariamasis yra ligotas ir garbaus amžiaus, 65 metų G. Gordeladzei skyrė 30 000 litų užstatą ir mėnesį itin švelnaus režimo namų arešto – namie gruzinui buvo nurodyta būti nuo 22 iki 6 valandos. Po tokio sprendimo prokuratūra iš karto parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris panaikino teisėjo G. Viederio nutartį ir nurodė G. Gordeladzę suimti, tačiau šis, kaip ir reikėjo tikėtis, jau buvo spėjęs dingti iš teisėsaugininkų akiračio. Dabar garsusis gruzinas ir vėl ieškomas visoje Europoje.
G. Gordeladzė įvardijamas kaip vienas pagrindinių Kutaisio klano vadeivų. Įtariama, kad jo vadovaujami gruzinai Italijoje ir kitose ES šalyse plėšikavo, plovė pinigus, prievartavo turtą, naudojosi padirbtais dokumentais, papirkinėjo ir t.t. Pats G. Gordeladzė reketavo vieną italų transporto bendrovę, reikalaudamas po 0,5-1,2 euro už kiekvieną gruzinų vardu į Gruziją gabenamą siuntinį. Jeigu italai dėl to nepaklustų, „įteisintasis vagis“ grasino įmonę sudeginti. Italijoje G. Gordeladzei gresia iki 15 metų nelaisvės. Ir jei ne teisėjas iš Vilniaus, šiandien G. Gordeladzė jau būtų sėdėjęs teisiamųjų suole.
Minėta Europolo operacija buvo pirmoji, kai Europoje vienu metu buvo sulaikyta tiek daug „įteisintųjų vagių“. Dėl to pusantrų metų truko teisėsaugininkų apsikeitimas žvalgybine informacija ir įrodymų rinkimas keliose ES šalyse. Reikšmingą operatyvinę pagalbą tyrimui suteikė Belgijos ir Lenkijos teisėsaugos institucijos.
Ieško laisvų nišų
Dėl gruzinų mafijos skundžiasi ne tik italai. Prieš metus prancūzų policija jau vykdė operaciją ir sulaikė organizuotą nusikaltėlių grupuotę, sudarytą iš Gruzijos ir aplinkinių valstybių gyventojų. Tuomet Paryžiuje ir Lione buvo sulaikyta apie 20 žmonių – Gruzijos ir Armėnijos piliečių, kurių „sąskaitoje“ – per 300 apiplėšimų įvairiuose Prancūzijos miestuose. Iš gruzinų mafiozų konfiskuota daug pinigų, aukso dirbinių, ginklų, taip pat – suklastotų dokumentų ir cigarečių.
Pareigūnai, kovojantys su mafija, sako, kad gruzinų mafija tiek Prancūzijoje, tiek kitose Europos šalyse pasirodė vos iširus Sovietų Sąjungai. Ypač po to, kai Rusijoje ir Gruzijoje buvo priimti griežti įstatymai, numatantys įkalinimą vien už priklausymą nusikalstamai grupuotei. Mafiozai tuomet ir spruko į Prancūziją ar kitas šalis, tyliai užimdami laisvas nišas ir kurį laiką nekonfliktuodami su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis.
Savo lėšas Prancūzijoje investavo du stambūs klanai – Kutaisio ir Usojano. Jeigu Ispanijoje jie darbuojasi liukso klasės viešbučiuose, tai Prancūzijoje apsiriboja tik smulkiomis parduotuvėmis ir barais, kuriuose lankosi jų tėvynainiai.
Nešvarūs milijardai
Nusikaltėliai iš Gruzijos yra labai gerai organizuoti ir griežtai laikosi hierarchijos taisyklių. Visi jie – vagys profesionalai, nusikalstamų grupuočių nariai, turintys savo elgesio kodeksą, paženklinti specifinėmis tatuiruotėmis, žinomomis dar nuo caro ir Stalino laikų kalėjimų. Jiems vadovauja „įteisintieji vagys“, arba rusiškai – „vory v zakonie“. Šis terminas jau tapęs tarptautiniu. Net ir prancūzų spaudoje jis dažnai neverčiamas, ir visi puikiai supranta, apie ką rašoma. Vagių profesionalų organizacija kuriama irgi hierarchijos principu, jai vadovauja regiono vadeiva, labai retai pasirodantis viešumoje ir pavaldus tarptautiniam „krikštatėviui”. Didžioji dauguma nusikalstamu būdu gauto pelno išvežama savo „krikštatėviams“ į Gruziją. Kas mėnesį grupuotės perveda iki 15 proc. grobio į „bendrąją kasą”, kuri, Europolo duomenimis, siekia milijardą eurų. O tas, kas nemoka, miršta. Susišaudymų, susijusių su vadinamosios dešimtinės nesumokėjimu, būta ir Nicoje, ir Marselyje, ir Paryžiuje.
Bosai neįkandami
Gruzinų mafija Vakarų Europoje dar yra užkariavusi ir Ispaniją. Šios šalies policija, 2010-ųjų rugsėjo pradžioje vykdydama specialiąją operaciją „Java“, suėmė kelias dešimtis žmonių, įtariamų ryšiais su rusų ir gruzinų nusikalstama grupuote, taip pat konfiskavo neteisėtai įgyto turto už 24 mln. eurų.
Operacija „Java“ vienu metu buvo vykdoma ne tik Ispanijoje, bet ir dar šešiose Europos valstybėse. Buvo sulaikyti 69 gruzinų nusikalstamos grupuotės nariai. Dauguma įkliuvusiųjų Ispanijoje – eiliniai gaujos nariai, tačiau buvo areštuoti ir 2 „įteisintieji vagys“: dabar jau išleistas Kachaberas Šušanašvilis (Kacha Rustavskis) ir dar vienas gruzinų nusikaltėlių šulas – Zviadas Darsadzė. Įtarta, kad gruzinai bendradarbiauja ne tik su ES šalių nusikalstamomis grupuotėmis, bet ir palaiko ryšius su Kolumbijos (Pietų Amerika) narkotikų baronais.
Per kratas buvo rasta įvairių nuosavybės sutarčių, kurios buvo sudarytos pinigams, gautiems iš nelegalios veiklos Rusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, plauti Ispanijoje. Buvo konfiskuota per 30 objektų, tarp kurių – prekybos centras ir viešbutis. Didžioji dalis konfiskuoto turto, kurio vertė, kaip minėta, siekė 24 mln. eurų, buvo šiaurės rytiniame Katalonijos rajone.
Vis dėlto įrodyti mafijos vadeivų kaltę nėra taip paprasta. Štai trejus metus teismo nuosprendžio Ispanijos kalėjimuose laukęs K. Šušanašvilis, kriminaliniame pasaulyje žinomas kaip Kacha Rustavskis, buvo paleistas iš Saragosos kalėjimo, nes baigėsi ne kartą teismo pratęstas kardomojo kalinimo laikas, per kurį privalėta surinkti suimtojo kaltės įrodymus. Oficialiai K. Šušanašvilis išleistas į laisvę už 50 000 eurų užstatą. Tačiau jo advokatai teigia, kad teismas greičiausiai nė neįvyks. Priežastis ta pati – kaltintojai negalės pateikti svarių įtariamojo kaltės įrodymų.
K. Šušanašvilis – ne pirmas išeivis iš buvusios Sovietų Sąjungos, prieš kurį yra bejėgė ispaniškoji Temidė. Operatyviniais duomenimis, K. Šušanašvilis kontroliavo daugybės gruzinų nusikalstamų grupuočių, įsitvirtinusių Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse, veiklą. Būtent į jo rankas patekdavo pinigai, gauti iš šių gaujų pagrindinės veiklos – reketo.
Zbignevas Jankovskis
